Ateities komitetas: „Sumaniosios specializacijos (S3) koncepcija – tarp deklaracijų ir biurokratijos girnų“

2024 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gegužės 17 d. vykusiame Seimo Ateities komiteto posėdyje buvo aptarta Sumanios specialiosios (S3) koncepcijos įgyvendinimo eiga, iššūkiai ir ateities perspektyvos. Pasak pranešėjų, nors kai kurie šios Koncepcijos įgyvendinimo žingsniai jau žengti, vis dėlto atsirado poreikis ją peržiūrėti ir atnaujinti atsižvelgiant į pasikeitusį strateginį kontekstą, karą Ukrainoje ir kt. Diskusijos metu išryškėjo neigiami aspektai dėl nepakankamos pažangos regionuose, nepakankamo savivaldybių bei regionų poreikių ir potencialo paisymo taikant Koncepciją, o ir dabartinio dokumento įgyvendinimo praktika yra pernelyg biurokratizuota, paremta deklaracijomis, o ne realiais veiksmais.

„Pagrindinis strateginių pokyčių veiksnys – tai naujai Seimo patvirtinta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2050“, taip pat „Mokslo, technologijų ir inovacijų ilgalaikės politikos krypčių aprašas“, kartu pabrėžiant būtinybę išlyginti konceptualius neaiškumus ir peržiūrint S3 koncepcijos prioritetus“, – sakė komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Posėdžio metu buvo akcentuotas regionų vaidmuo ir poreikis geriau integruoti jų lūkesčius į būsimą S3 koncepciją. Nutarta, kad Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba turėtų peržiūrėti Koncepciją ir pateikti rekomendacijas, kaip ją suderinti su naujais strateginiais dokumentais ir rodiklių stebėsenos rezultatais. Atnaujinta Koncepcija galėtų tapti svarbiu įrankiu, padedančiu valdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijas, įtraukti verslą ir viešąjį sektorių, užtikrinti regioninės plėtros poreikių tenkinimą.

Posėdyje nuskambėjo priekaištai, kad dabartinė S3 įgyvendinimo eiga yra nekoordinuota, biurokratiška ir atsieta nuo realių regionų poreikių. „Ministerijos toliau gyvena paraleliniame pasaulyje, derina skaičius ir planus, vietoje to, kad į sumanios specializacijos (S3) procesą visapusiškai įtrauktų regionus ir verslą. Galiausiai nukentės ekonomikos augimas ir šalies konkurencingumas“, – griežtai vertino R. Lopata.

Broniaus Markausko, Klaipėdos rajono mero, Asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidento teigimu, regionams ir toliau trūksta pasitikėjimo ir laisvės pasirinkti specializaciją bei administruoti investicijas. Pasak jo, net ir regionų plėtros Baltoji knyga, turėjusi padaryti žymų poslinkį, šiandien yra pamiršta, o sumanios specializacijos regioninė dimensija liko tik tuščiais žodžiais. B. Markauskas pažymėjo, kad vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys strateginėms sritims, tokioms kaip jūrinė ekonomika, kuri nepakankamai įvertinama strateginiuose dokumentuose. 

Gintaras Vilda, Gamybos inovacijų slėnio DIH generalinis direktorius ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos tarptautinis inovacijų ekspertas pabrėžė privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijų planavimo svarbą. „Šiandien stokojame plataus valdžios ir verslo dialogo, aiškių gairių, kaip bus finansuojami prioritetai ateityje. Nepavykus sukurti tinkamos investicijų aplinkos, rizikuojame nepasinaudoti sumaniosiomis specializacijos (S3) galimybėmis“, – kalbėjo G. Vilda.

Siekiant realios pažangos, posėdžio dalyvių sutarė, kad būtina iš esmės peržiūrėti esamą Koncepciją ir ją suderinti su naujais strateginiais dokumentais, glaudžiai įtraukiant regionų ir savivaldybių atstovus, mokslo institucijas ir verslo organizacijas. Posėdyje buvo pareikštos rekomendacijos sušaukti Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos posėdį, siekiant naujai nubrėžti konkrečias S3 politikos kryptis ministerijoms, peržiūrėti Nacionalinį pažangos planą ir paankstinti tarpinio S3 prioritetų įgyvendinimo vertinimą pagal naujus strateginius dokumentus.

Ateities komitetas ir toliau stebės Koncepcijos įgyvendinimo procesą ir teiks rekomendacijas, siekiant pažangos sumanios specializacijos srityje, akcentuojant būtinybę visapusiškai peržiūrėti esamą Koncepciją atsižvelgiant į pasikeitusį strateginį kontekstą ir Seimo bei Vyriausybės patvirtintus dokumentus, taip didinant regioninių dalyvių įtrauktį ir stiprinant valstybės institucijų, mokslo ir verslo bendruomenių bendradarbiavimą. 

Posėdyje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi: Neringa Morozaitė-Rasmussen, ekonomikos ir inovacijų viceministrė; Arnoldas Abramavičius, vidaus reikalų viceministras; Andrius Valickas, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vyriausiasis patarėjas; Jurgis Vasiliauskas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėjas; Romualda Stragienė, Inovacijų agentūros direktorė; Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas; Eglė Stonkė, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Seimo Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.

Daugiau informacijos:

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuro patarėjai

Miglė Paulauskė, tel. (+370 5) 209 6894, el. p. [email protected]

Arūnas Augustinaitis, tel. (+370 5) 209 6892, el. p. [email protected]