Seimas paragino šalies institucijas skirti didesnį dėmesį Holokausto aukų atminimo puoselėjimui, getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams

2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas, minėdamas Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines ir vertindamas šimtmečiais trukusį Lietuvos žydų įnašą į pasaulio kultūrą ir Lietuvos valstybės kūrimą, Lietuvos žydų karių savanorių įnašą į Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1918–1920 m., pakvietė šalies institucijas ir įstaigas skirti didesnį dėmesį puoselėjant Holokausto aukų atminimą, pagerbiant getų antinacinio pasipriešinimo dalyvius.

Priimta rezoliucija parlamentas paragino antinacinių rezistentų – geto pasipriešinimo dalyvių bei teisuolių, gelbėjusių savo kaimynus žydus, vardais pavadinti miestų ir miestelių mokyklas, gatves ir skverus. Respublikos Prezidentui rekomenduota suteikti Lietuvos getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams karinius laipsnius ir apdovanojimus po mirties.

Seimas paragino sekti Plungės, Kėdainių, Biržų ir kitų Lietuvos savivaldybių pavyzdžiu ir pradėti ženklinti masinių žudynių vietas, nurodant nužudytųjų vardus ir pavardes, o ne tik skaičius ir datas. Šalies savivaldybių prašoma neteikti gatvių pavadinimų, nestatyti paminklų ir nerengti kitų atminimo vietų siekiant įamžinti asmenis, galimai kolaboravusius su nacių totalitariniu režimu, ir neorganizuoti jų atminimui skirtų minėjimų. Dokumente paprašyta visoje Lietuvoje atnaujinti informacines kelio ženklų nuorodas į senąsias žydų kapines ir masinių žudynių vietas ir deramai jas tvarkyti.

Rezoliucijoje Vokietija raginama pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų kultūros vertybių paieškas ir grąžinimą į Lietuvą, Rusija – grąžinti okupacinės sovietų valdžios nusavintą Lietuvos piliečių žydų turtą, Žydų liaudies banko finansinius aktyvus.

Seimas pakvietė atsakingas Vyriausybės institucijas kartu su Izraelio Valstybe aktyviau plėtoti bendrus švietimo, kultūros ir mokslo ir gynybos projektus. Be to, pasiūlyta įkurti Tarptautinę tarybą, skirtą sukurti Panerių memorialo ekspoziciją.

Vyriausybė pakviesta paskelbti, kad Lietuvos getų likvidavimo metinių minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje visus metus – pradedant Vilniaus geto likvidavimo 1943 m. rugsėjo 23 d. 80-ųjų metinių minėjimu ir baigiant Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 1944 m. liepos mėnesį 80-ųjų metinių minėjimais.

Rezoliucijos rengėjai pasiūlė pakeisti Atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų Holokausto ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena.

Seimas rezoliucija pasmerkė Lietuvos politikų pasisakymus, turinčius bet kokių rasistinių ir antisemitinių požymių, o šalies teisėsaugos institucijoms pasiūlė vadovautis Tarptautinės Holokausto aukų atminimo aljanso (IHRA) patvirtinta antisemitizmo apibrėžtimi.

Už tai numatančią Seimo rezoliuciją, kurią inicijavo Seimo narys Emanuelis Zingeris, vieningai balsavo 111 Seimo narių.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]