Vieningos kelionių planavimo ir keleivių bilietų įsigijimo sistemos sukūrimo Lietuvoje galimybės ir trukdžiai
(Siūlyti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai: 1. Imtis lyderystės: ir užtikrinti sėkmingą Transporto veiklos pagrindų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies nuostatų „viešojo keleivinio transporto kelionių duomenys turi būti kaupiami viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje, o vežėjai ir savivaldybės privalo teikti viešojo transporto kelionių duomenis, susijusius su tvarkaraščiais ir tarifais, ir informuoti duomenų tvarkytoją apie jų pasikeitimus“ įgyvendinimą. 2. Paspartinti viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos „Vintra“ atnaujinimo darbus. 3. Parengti suderintą su visomis suinteresuotos pusėmis, verslo subjektais optimalų viešojo transporto kelionių duomenų sistemos įgyvendinimo algoritmą. 4. Skatinti savivaldybių administracijas diegti e-bilietų sistemas regioniniu mastu. 5. Apie priimtus sprendimus informuoti Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetį.)

Dėl Lietuvos vežėjams aktualių klausimų ir jų sprendimų būdų
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. esanti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų (toliau - kvotos) nustatymo tvarka yra neefektyvi, neatliepianti vežėjų automobilių keliais verslo sektoriaus poreikio, reikalaujanti daug laiko sąnaudų ir tobulintina; 1.2. kvotų panaudojimo apskaita yra tobulintina, kadangi kvotos panaudojimas neatspindi realaus įdarbintų užsieniečių skaičiaus. 1.3. darbuotojų, dirbančių vežėjų įmonėse, įskaitant ir dirbančius pagal kvotas, skaičius, tiesiogiai įtakoja įmonių veiklos rezultatus, sumokamus mokesčius ir Lietuvos įmonių konkurencingumą globalioje vežėjų rinkoje; 1.4. siekiant efektyvesnio Lietuvos vežėjų įmonių turimo automobilių parko išnaudojimo, būtina gerinti verslo sąlygas, tame tarpe – nustatant objektyviais kriterijais pagrįstą kvotų apskaičiavimo tvarką. 2. Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užimtumo tarnybai (pagal kompetenciją): 2.1. tobulinti kvotų nustatymo tvarką, ją grindžiant objektyviais ir rinkos poreikius atitinkančiais kriterijais; 2.2. siekiant atliepti rinkos poreikius, įvertinti kvotų perskirstymo tarp atskirų verslo sektorių galimybę, nepanaudotus kvotos vienetus perduodant ją išnaudojusioms kitoms ūkio šakoms; 2.3. tobulinti kvotų panaudojimo apskaitos tvarką, įdarbinamų kvotuojamų asmenų skaičių nustatant ne pagal išduotų vizų ar pan. skaičių, o pagal įdarbinimą patvirtinančius objektyvius SODROS, jos padalinių duomenis. 2.4 nustatant kvotos paslaugų sektoriui skaičių 2023 metams, įvertinti ne tik 2022 metais įdarbintų asmenų skaičių, bet ir asmenis, kurių įdarbinimui buvo panaudota kvota, tačiau dėl karo veiksmų Ukrainoje į Lietuvą jie neatvyko, arba išvyko iš jos. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai: 3.1. aktyviai bendradarbiauti su vežėjų automobilių keliais asocijuotomis struktūromis; 3.2. aktyviau atstovauti vežėjų automobilių keliais asocijuotų struktūrų bendrus interesus, sprendžiant joms aktualią kvotų nustatymo ir skyrimo tvarką. vienijančių įmonių interesus nustatant kvotų dydį. 4. Pasiūlyti Lietuvos vežėjų automobilių keliais įmones vienijančioms asocijuotoms struktūroms vykdyti konstruktyvų dialogą (derybas) su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. )

Situacija biokuro rinkoje
(NUTARTA: Pasiūlyti Aplinkos ir Energetikos ministerijoms, pagal kompetenciją: 1. didinti valstybinių ir rezervinių miškų potencialo panaudojimą biokuro gamybai; 2. Valstybinių miškų ūrėdijai pasitelkti kuo didesnius pajėgumus gaminant biokurą valstybiniuose ir rezerviniuose miškuose; 3. sukurti ir nuolat palaikyti biokuro rezervą, kuris galėtų patenkinti apie 20/30 procentų biokuro rinkos poreikio ekstrimalios situacijos atveju; 4. kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) peržiūrėti nustatytų proskynų matmenis ir esant poreikiui juos didinti, susidarančią medieną panaudojant biokuro gamybai; 5. vykdant vietinės reikšmės ir magistralinių kelių priežiūrą, išnaudoti pakelių krūmynų valymo potencialą biokuro gamybai; 6. skatinti privačių miškų savininkus dalyvauti biokuro paruošimo ir prekybos procese. )

Situacijos analizė dėl paramos priemonių, taikytų ryšium su COVID-19 pandemija bei karu Ukrainoje
(NUTARTA: Rekomenduoti Vyriausybei kartu su atitinkamus klausimus kuruojančiomis Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ministerijomis, taip pat Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos: 1. Peržiūrėti priemonės „Subsidija įmonėms, veikiančioms itin paveiktuose sektoriuose, siekiant sušvelninti energijos kainų padidėjimo padarinius“ (toliau – paramos priemonė) apraše numatytus sektorius bei energijos išteklių suvartojimo ribą, kurią pasiekusios įmonės galėtų kreiptis dėl paramos. Taip pat pratęsti paraiškų teikimo terminus siekiant, kad paramos priemonė būtų prieinama platesniam juridinių asmenų ratui. Pažymėtina, kad Europos Komisijos numatyti kriterijai paramos priemonei taikyti ženkliai skiriasi: daug energijos suvartojantys vartotojai apibrėžti Energijos mokesčių direktyvos 17 straipsnio 1 dalies a punkte kaip įmonės, kurių energinių produktų pirkimas sudaro bent 3 procentus jų gamybos vertės. Lietuvoje numatyta taikyti 10 procentų visų įmonės sąnaudų riba ją skaičiuojant už 2021 metus, nors energijos išteklių kaštai reikšmingai padidėjo 2022 metais. Be to, Karo komunikato 2022 m. spalio 28 d. pakeitimais yra pratęsiama galimybė taikyti paramą iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei nurodoma, kad teikiama parama turi būti siekiama užtikrinti juridinių asmenų, veikiančių itin paveiktuose sektoriuose, veiklos tęstinumą laikinos krizės situacijoje; 2. Sukurti vieno langelio principu veikiantį informacinį puslapį juridiniams asmenims apie taikomas ir/ar planuojamas taikyti paramos priemones. )

Turizmas Lietuvoje: esama padėtis ir perspektyvos
(NUTARTA: Susipažinus su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytais turizmo sektoriaus statistiniais duomenimis už 2019–2022 m. geopolitinių bei makroekonominių pokyčių kontekste, įvertinus valstybės pagalbos teiktas priemones turizmui pandemijos laikotarpiu ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte maitinimo įstaigų teikėjams, renginių organizatoriams bei apgyvendinimo paslaugoms siūlomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, identifikavus turizmo atsigavimo prognozes iki 2024 m., pasiūlyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija): 1. Kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija vystyti glaudesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant, kad atvykstamasis turizmas būtų skatinamas vykdyti išnaudojant įvairesnes transporto rūšis. 2. Į turizmo ekosistemos dalyviams aktualių klausimų sprendimą įtraukti aktyvius socialinius partnerius. 3. Vykdyti efektyvią šalies turizmo rinkodarą, ieškant būdų jai skirti didesnį finansavimą, bei į šią veiklą įtraukiant turizmo verslą (ieškant galimybių kompensuoti dalį kaštų dėl pandemijos nukentėjusiam ir ribotas finansines galimybes turinčiam atvykstamojo turizmo verslui). )

Dėl kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų panaudojimo ir strateginių tikslų (tame tarpe - elektroninės (atstuminės) kelių apmokestinimo sistemos) įgyvendinimo 2022 metais
(NUTARTA: 1. Konstatuoti ir atkreipti dėmesį, kad Ekonomikos komiteto 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 108-P-33 išraše pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau – LAKD) nėra įgyvendinti. 2. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 2.1. Pakartotinai maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: ypatingai – pirkimų planavimą, taip pat projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt., bei tokiu būdu užtikrinant atliekamų darbų savalaikiškumą, kokybę, finansavimo įsisavinimo efektyvumą; 2.2. Efektyvinti, tobulinti pirkimų procesus ir pirkimų dokumentus, siekiant bendrų su rangovais tikslų – gerinti bendrą šalies kelių būklę, o taip pat mažinti darbų kainą bei gerinti jų atlikimo kokybę; 2.3. Aktyviai bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir valstybės institucijomis (Centrine projektų valdymo agentūra, Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba), klausimus sprendžiant nuolatinėse konsultacinėse struktūrose - darbo grupėse, tarybose, komisijose ar pan.; 2.4. Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes bei didėjantį lėšų poreikį kelių statybai, remontui bei priežiūrai – rasti ir įdiegti naujus ir novatoriškus finansinius instrumentus, užtikrinančius didesnį Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Tame tarpe pakartotinai – spartinti specialaus fondo transporto ir kitai infrastruktūrai (Strateginio investicijų fondo - SIF) finansuoti ir išlaikyti įkūrimą; 2.5. Imtis lyderystės diegiant skaitmenines inovacijas, priimti novatoriškus sprendimus vykdant Lietuvos kelių apmokestinimo sistemos reformą ir tokiu būdu didinti valstybės pajamas iš kelių mokesčio surinkimo (įskaitant tarpvalstybines tarpininkavimo paslaugas); siekti lyderiaujančios pozicijos regione, diegiant technines inovacijas bei teikiant kelių mokesčio surinkimo paslaugas; 2.6. Atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, mokslinius tyrimus ir kitą pažangą – spartinti normatyvinių statybos techninių dokumentų, kuriais vadovaujantis atliekami kelių ir tiltų statybos ir remonto darbai, peržiūrą, atnaujinimą ir nuolatinį monitoringą; 2.7. Pakartotinai – spartinti sprendimų priėmimo procesus, pasirašytų rangos sutarčių indeksavimo procesą; 2.8. Užtikrinti savalaikį ir tinkamą atsiskaitymą su rangovais už jų atliktus kelių ir tiltų remonto, statybos darbus; 2.9. Sudaryti darbo grupę LAKD tipinei rangos sutarčiai tobulinti (parengti), į jos sudėtį įtraukiant Centrinės projektų valdymo agentūros, Viešųjų pirkimų tarnybos, asociacijos „Lietuvos keliai“, kitų suinteresuotų šalių atstovus; 3. Paprašyti LAKD pateikti svarbiausius spręstinus klausimus ir veiksmų planą su laiko grafikais ir aiškiomis atsakomybėmis 2023 metais. )

2022-07-28 valstybinio audito ataskaita Nr. VAE-7 ,,Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros valdymas''
(

​NUTARTA:

1. Pritarti valstybinio audito ataskaitai ir joje išdėstytoms rekomendacijoms;
2. Pritarti Susisiekimo ministerijos parengtam valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planui;
3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai:
1. vykdyti nuolatinę valstybinio audito rekomendacijų, pateiktų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, savalaikio ir tinkamo įgyvendinimo kontrolę;
2. nuolat informuoti komitetą apie valstybinio audito rekomendacijų, įskaitant rekomendacijas, pateiktas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, įgyvendinimo eigą.​

)

Dėl smulkus ir vidutinio verslo situacijos ir galimų pagalbos priemonių
(NUTARTA: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ruošiant paramos priemonių paketą visoms įmonėms, susiduriančiomis su sunkumais dėl energetikos kainų krizės karo Ukrainoje pasėkoje, rekomenduoti įtvirtinti šias paramos priemonių grupes: 1) mokesčių ir mokėjimų atidėjimas – priemonė taikyta covid pandemijos atveju ir trumpuoju laikotarpiu pasitvirtino kaip efektyvi paramos priemonė. Todėl energetikos kainų krizei veikiant visus sektorius, mokesčių ir mokėjimų atidėjimo paramos priemonė taikytina kaip įmanoma greičiau; 2) lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms ir investicijoms – paskolos mažesnėmis nei rinkos palūkanomis turėtų būti taikomos ne tik investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius, bet ir apyvartinėms lėšoms visoms įmonėms, susiduriančiomis su sunkumais dėl energetikos kainų krizės, siekiant išsaugoti jų veiklą ir tuo pačiu jų kuriamas darbo vietas; 3) subsidijos – atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos įmonių, susiduriančių su sunkumais dėl energetikos kainų krizės, veiklos tęstinumą bei konkurencingumą, siūlytina viešai išdiskutuoti, surasti kompromisus bei taikyti kompensacijas įmonių patiriamiems elektros kaštams. Taip pat siūlytina apsvarstyti galimybes taikyti prastovų kompensavimo mechanizmus įmonėms, susiduriančioms su sunkumais dėl energetikos kainų krizės; 4) mokestinės lengvatos – įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį apgyvendinimo bei maitinimo paslaugoms, taip pat atsižvelgus į paminėtų sektorių patiriamus energijos kaštus bei covid pandemijos tebejuntamas pasekmės, rekomenduotina pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą apgyvendinimo paslaugoms, taip pat maitinimo paslaugoms. )

Dėl planuojamo AB Lifosa veiklos sustabdymo ir kitų klausimų, susijusių su Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo taikymu
(NUTARTA: Svarstant Lifosa, AB veiklos problemas, susijusias su planuojamu įmonės gamybos sustabdymu, tolesniu veiklos vystymu bei tarptautinių sankcijų režimo įgyvendinimo priežiūra, buvo pažymėta, kad bendradarbiavimas tarp Lifosa, AB administracijos ir įmonės laikinojo administratoriaus – Finance Guru, UAB taip pat paminėtų subjektų bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vyksta sklandžiau. Pažymėta, kad nors įmonės laikinasis administratorius savo veiklą vykdo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022-05-23 įsakymu Nr. 1K-183 „Dėl laikinojo administratoriaus skyrimo“ (numatančiu, kad laikinasis administratorius privalo užtikrinti, kad iš įmonės vykdomų sandorių tiesioginės ar netiesioginės naudos negautų subjektai, kuriems taikomos sankcijos, o pačiai įmonei būtų užtikrinta ekonomiškai pagrįsta nauda; visiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ar vadovo sprendimams reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas. Šie sprendimai apima ir bet kokius AB „Lifosa“ atsiskaitymus, pinigines operacijas, sutarčių ir sandorių sudarymą ar nutraukimą), atskirų tvarkų, kaip laikinasis administratorius turėtų vykdyti sandorių patikrą, Finansų ministerija nėra patvirtinusi; pasiūlyti: 1. Finansų ministerijai įtvirtinti galimybes Lifosa, AB pirkimo – pardavimo sandorių patikrą laikinajam administratoriui vykdyti naudojantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 2. FNTT, pasitelkiant užsienio šalių ambasadas, išanalizuoti kitų šalių praktiką, taip pat ir Belgijos, Antverpene, dėl tarptautinių sankcijų įgyvendinimo karo Ukrainoje kontekste ir atitinkamas įžvalgas įvertinti, ar Lietuvoje taikomos priemonės nėra perteklinės, kartu su Finansų ministerija bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija dėl Lietuvoje sankcionuojamų subjektų; 3. Finansų ministerijai palengvinti Lifosa, AB produkcijos pardavimą Lietuvos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms bei kooperatyvams, laikinajam administratoriui išankstinę patikrą atliekant vadovaujantis FNTT pateikiamu sąrašu apie fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, arba Valstybės įmonės Registrų centro Duomenų teikimo apie naudos gavėjus (JANGIS) sistemos duomenimis; 4. Finansų ministerijai kartu su FNTT įtvirtinti galimybes Lifosa, AB žaliavas, būtinas įmonės veiklai vykdyti, tokias kaip amoniakas ir pan., įsigyti laikinajam administratoriui taikant įmanomai trumpiausią laiką išankstinei sandorių patikrai atlikti. Apie priimtus sprendimus prašome informuoti Seimo Ekonomikos komitetą ir, jei reikalinga, teikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo. )

Dėl situacijos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje
( NUTARTA: Ekonomikos komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija įvertinę, įvertindamas situacijos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų rinkoje svarbą Lietuvos vartotojams, nusprendė: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 1.1. Skubos tvarka parengti ir teikti Seimui Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį: a) kad, tais atvejais, kai nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo sutartinių fiksuotos elektros energijos kainos įsipareigojimų buitiniams elektros vartotojams, sudariusiems sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, elektros energija visuomenine kaina būtų tiekiama sudarytos fiksuotos elektros energijos sutartyje nustatytu laikotarpiu; b) kad, III-iojo liberalizavimo etapo dalyviams, nesudariusiems sutarčių su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, elektros energija visuomenine kaina būtų tiekiama iki krizės (karo) pabaigos; 1.2. Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo išaugusių elektros energijos kainų inicijuoti energijos kainos kompensavimo mechanizmą elektros energijos vartotojams, suvartojantiems iki 150 kWh elektros energijos per mėnesį. 1.3. Skubos tvarka parengti ir teikti Seimui Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimų projektus, reglamentuojančius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklą, kad prisiimti įsipareigojimai negalėtų viršyti įstatinio kapitalo dydžio arba veikla yra užtikrinama galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir (arba) finansų įstaigos suteikiama finansine garantija ar apdrausta finansiniais draudimo instrumentais. 2. Rekomenduoti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai ir Energetikos ministerijai parengti papildomas nepriklausomų elektros energijos tiekėjų veiklos finansinių rodiklių vertinimo priemones, užtikrinančias veiklos tęstinumą, ir jų taikymo principus. 3. Rekomenduoti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai: 3.1. Nedelsiant imtis teisės aktais nustatytų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2021 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 10E-463 „Dėl UAB „Perlas Energija“ elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų“, kuriuo buvo nustatyti esminiai reikšmingi trūkumai, pažeidžiantys vartotojų teises ir interesus, ir neatitikimai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, įgyvendinimas. 3.2. Vykdyti nuolatinę priimtų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą ir savalaikį jų įgyvendinimą, taikant teisės aktais nustatytas sankcijas už vartotojų teisių pažeidimus. )

Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 metais įgyvendinamų projektų (įskaitant tęstinius projektus) ir 2022 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo būklės
(NUTARTA: Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 1. spartinti Susisiekimo ministerijos iniciatyvą įkurti specialų investicijų fondą transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų ir fondų lėšas; 2. planuojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų poreikį ir jų tikslinį panaudojimą siekti ambicingų tikslų; ne tik užtikrinti tinkamą esamų kelių ir jų statinių priežiūrą ir remontą, bet taip pat nusistatyti tokius kelių statybos, remonto ir priežiūros tikslus, kuriais būtų įgyvendinamas ženklus proveržis Lietuvos kelių sektoriuje, o Lietuvos keliai prilygtų ES valstybių narių kelių priežiūrai ir kokybei; 3. spartinti ir užtikrinti galiojančių sutarčių su rangovais indeksavimą; 4. maksimaliai ankstinti viešųjų pirkimų procedūras: planavimą, projektavimą, pasiūlymų vertinimą, sutarčių sudarymą ir kt.; 5. užtikrinti ir skubiau išnaudoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai atsirandančias galimybes, įmonės teisinei formai tapus akcine bendrove; 6. užtikrinti savalaikį kelių rinkliavos sistemos įdiegimą Lietuvos keliuose ir nuolat informuoti komitetą apie įgyvendinimo eigą. )

Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms.
(NUTARTA: Pakeisti Ekonomikos komiteto 2022 m. gegužės 25 d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr. 108-P-25 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimo viešbučių paslaugoms iki 2023 m gruodžio 31 d.“ ir jį išdėstyti taip: „8.4. Įvertinus galiojančios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos poveikį viešbučių paslaugoms, taip pat atsižvelgus į geopolitinius bei makroekonominius pokyčius, neigiamai veikiančius šio sektoriaus veiklą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomenduotina nuodugniai išanalizuoti esamą viešbučių sektoriaus situaciją bei esant galimybei pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių paslaugoms neterminuotai“. )

Kainų indeksavimo problematika viešųjų pirkimų sutartyse
(NUTARTA: 1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti tarpinstitucinį susitikimą, pavedant Lietuvos Respublikos finansų ministerijai imtis lyderystės ir kartu su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (jei būtina, ir kitomis šakinėmis ministerijomis), Viešųjų pirkimų tarnyba bei Lietuvos statistikos departamentu ir verslo asociacijų atstovais, identifikuoti konkrečius sprendimus viešųjų pirkimų sutarčių kainų indeksavimo problemoms spręsti. 2. Ieškant pirmame punkte įvardintos problemos galimų sprendimo būdų, pasiūlyti pagal kompetenciją atsakingiems subjektams: 2.1. Pateikti naujas rekomendacijas perkančioms organizacijoms, apibendrinat gerąją kainų indeksavimo taikymo praktiką (Vilniaus m. savivaldybės ir AB „Litgrid“), pateikiant detalius pavyzdžius; 2.2. Įvertinti galimybę keisti sutarčių indeksavimo dažnumą, nustatyti jį pagal pirkimo objekto specifiką: 3 arba 6 mėn.; 2.3. Įvertinti galimybę indeksavimą vykdyti remiantis ne tik Statistikos departamento duomenimis, tačiau ir Tarptautinių prekybos biržų (pvz., Roterdamo, Nyderlandų) duomenimis. Rekomenduotina tarptautinių prekybos biržų duomenis naudoti indeksuojant labiausiai išbrangusias medžiagas. 2.4. Rinkti ir operatyviai skelbti daugiau statistikos ne tik apie medžiagų grupes, bet ir konkretesnių medžiagų kainų pokyčius. 3. Apie priimtus sprendimus prašome raštu informuoti Ekonomikos komitetą iki 2022 m. birželio 6 d. 4. Gautą informaciją 2022 m. birželio 8 dieną svarstyti Ekonomikos komiteto posėdyje. )

Dėl padėties atvykstamojo turizmo sektoriuje
(NUTARTA: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, pasiūlyti apsvarstyti galimybes sukurti nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų apgyvendinimo Lietuvos viešbučiuose mechanizmą, kuris apimtų tiek apgyvenimo, tiek ir maitinimo viešbučiuose paslaugų įsigijimą bei atitinkamų paslaugų kompensavimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų, atvykstančių į Lietuvą dėl Ukrainoje vykstančio karo, skaičius nemažėja, todėl jų apgyvendinimo Lietuvoje klausimai turės būti sprendžiami sisteminiu būdu. 2. Lietuvos Respublikos finansų ministeriją prašyti įvertinti galimybes pratęsti šiuo metu taikomą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą viešbučių ir restoranų paslaugoms 2023 metais. Ekonomikos komitetui išvadas prašome pateikti raštu iki 2021 m. balandžio 22 d. )

Dėl naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimo Lietuvoje įgyvendinimo
(NUTARTA: 1. Tęsti parlamentinę kontrolę siekiant, kad naujos kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) diegimas Lietuvoje būtų įgyvendinamas laiku ir tinkamai; 2. Pritarti Susisiekimo ministerijos iniciatyvai kurti specialų fondą, transporto infrastruktūrai išlaikyti, į jį pritraukiant privačias ir tarptautinių organizacijų lėšas; 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai, pagal kompetenciją: 3.1. skubiai surengti konsultacijas su sektoriaus dalyviais ir, atsižvelgiant į šių konsultacijų rezultatus, iš naujo įvertinti pasirinkto techninio sprendimo dėl kelių rinkliavos informacinės sistemos (e-tolling) įdiegimo pagrįstumą. Esant poreikiui, inicijuoti atitinkamus su tuo susijusius sisteminius pakeitimus; 3.2. imtis visų priemonių, kad kelių rinkliavos informacinės sistema (e-tolling) Lietuvoje būtų pradėta eksploatuoti sklandžiai, nustatytu laiku ir tinkamai; 3.3. priimti ir teikti reikalingų teisės aktų projektus, kuriais būtų plečiami Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo šaltiniai ir tokiu būdu būtų didinamos lėšos, skiriamos kelių infrastruktūrai išlaikyti; 3.4. sistemingai, ne rečiau kaip kas ketvirtį, informuoti komitetą apie sistemos įdiegimo Lietuvoje eigą.)

Karo Ukrainoje poveikis Lietuvos ekonomikai ir tolimesnės prognozės
(Ekonomikos komitetas 2022-03-24 raštu kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministeriją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją bei Lietuvos Respublikos finansų ministeriją pagal kompetenciją pateikti informaciją Komitetui apie tai: 1) kokios paramos priemonės Lietuvoje veikiantiems verslo subjektams jau yra taikomos ar planuojamos taikyti naujai bei kada jos turėtų įsigalioti, ryšium su Rusijos vykdomais karo veiksmais Ukrainoje ir dėl to kylančiomis ir (ar) galimai iškilsiančiomis pasekmėmis; 2) kokie ministerijų veiksmai jau yra vykdomi ar yra suplanuoti įvykdyti, siekiant gerinti investicinę aplinką Lietuvoje, mažinti biurokratinius barjerus; kokie įstatymų projektai jau yra pateikti ar planuojami pateikti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti, siekiant skatinti investuotojų atėjimą į Lietuvą ir gerinti investicinę aplinką Lietuvoje, ir kuo jie yra svarbūs šalies ekonomikai; 3) atsižvelgiant į Lietuvoje atitinkamuose sektoriuose trūkstamų darbuotojų bei žaliavų klausimus, ryšium su Rusijos vykdomais karo veiksmais Ukrainoje ir dėl to Rusijai taikomomis sankcijomis, galimas grėsmes iš Baltarusijos pusės, taip pat atsižvelgiant į santykius su Kinija, kokie ministerijų veiksmai jau yra atliekami ar numatyti atlikti ieškant naujų rinkų bei kokios šalys yra laikytinos draugiškomis Lietuvos verslams bendradarbiauti, ypač Lietuvos vežėjams; 4) kokie ministerijų veiksmai yra numatomi atlikti viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgiant į jau esamas ir ateityje galimai iškilsiančias naujas problemas dėl ženkliai padidėjusių ir galimai dar didėsiančių žaliavų, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainų ir dėl mechanizmų indeksuoti jau įvykusių viešųjų pirkimų kainas nebuvimo; 5) atsinaujinančią energetiką remiantis „Žaliasis paketas“ – kokie numatomi reguliaciniai pakeitimai ir/ar palengvinimai; 6) kokie yra planuojami atlikti ministerijų veiksmai dėl Lietuvos verslo subjektų paramos teikimo Ukrainai, įskaitant, bet neapsiribojant, dėl taikomų draudimų gabenti automobilių kurą bei reikalavimų paramos sumas, viršijančias įstatymo numatytą paramos dydį, tvirtinti notariškai; 7) kokie yra planuojami pakeitimai dėl draudimo ir kitų finansinių produktų, orientuotų į eksportuotojus, importuotojus bei investuotojus; ar svarstomos galimybės skolintis palankiomis sąlygomis iš ES Atgaivinimo fondo; ar svarstoma dėl nacionalinio plėtros banko įsteigimo. )

Dėl AB Lifosa susidariusios situacijos ryšium su įmonės veiklai pritaikytomis sankcijomis
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. AB „Lifosa“ dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų ir net tokiam regionui kaip Kėdainiai tai sudaro ženklų dirbančiųjų skaičių; 1.2. Bendrovė Kėdainių miestą aprūpina pigia šilumos energija. Nutraukus AB Lifosa veiklą, šilumą miestui tiektų Panevėžio energija, užkurdama dujinius katilus. Dėl to gyventojams ženkliai padidėtų šildymo kaina. O tai, be prarastų darbo vietų, gyventojams būtų papildomas ekonominis smūgis; 1.3. AB Lifosos produkcija skirta žemės ūkio naudmenoms gerinti (iš esmės - tai maisto produktų gamybai) ir yra svarbi Lietuvoje ir pasaulyje mineralinių trąšų bei pašarų priedų gamintoja; 1.4. Bendrovės produkcijos eksporto logistikos grandinėje sukuriama ženkli pridėtinė vertė ir darbuotojų užimtumas; 1.5. AB Lifosa galėtų gaminti trąšas be žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos; 1.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra įtraukęs AB Lifosa į sąrašą pavojingųjų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant aukštesniojo lygio reikalavimus ar juos viršija; 2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei: 2.1. Esant poreikiui – teikti Seimui ypatingos skubos tvarka svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimus; 2.2. Atsižvelgiant į AB Lifosa galimybę paklausią ir strategiškai svarbią produkciją gaminti be įvežtinės žaliavos iš sankcionuotų valstybių – ateityje spręsti klausimą dėl bendrovės galimo akcininkų struktūros keitimo. 3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai: 3.1. Įvertinti galimybę sudaryti sąlygas AB Lifosa veiklai, įvertinus bendrovės pateiktą informaciją apie jai būtinus atlikti mokėjimus (darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, komunalinėms paslaugoms ir pan.) ir mokėjimus, kurie nėra susiję su lėšų pervedimu sankcionuotiems asmenimis (bendrovės kontrolinio akcijų paketo savininkui (-ams). Šį laikotarpį taip pat būtų galima tikslingai išnaudoti maksimaliai sprendžiant aplinkosauginius, ekologijos klausimus; 3.2. Įvertinti ES praktiką ir patirtį, sprendžiant sankcijų taikymo įmonėms klausimus ir, esant poreikiui, teikti teisės aktų pakeitimų pasiūlymus, nustatančius įmonių, kurioms taikomos sankcijos, veiklą. 3.3. Esant poreikiui – nedelsiant inicijuoti tarpinstitucinį (Vyriausybės lygio) susitikimą AB Lifosa klausimams spręsti. )

Informacija dėl šilumos kainų reguliavimo
(NUTARTA. įvertinus UAB Ekopartneris direktoriaus Romualdo Rutkos ir Energetikos ministerijos viceministrės Ingos Žilienės pateiktą informaciją apie susidariusią konkurencinę situaciją Kauno miesto šilumos ūkyje ir įvertinus Šilumos taryboje bei Šilumos tarybos darbo grupėje apsvarstytų alternatyvių šilumos supirkimo tvarkos modelių praktinio taikymo Kauno miesto savivaldybėje siūlymus, atsižvelgiant į tai, kad nei vienas pristatytas šilumos gamybos organizavimo modelis neužtikrina šilumos iš atsinaujinančių išteklių gaminančių šaltinių ilgalaikio ekonominio tvarumo, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai: • Rekomenduoti skubos tvarka parengti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatomos šilumos supirkimo tvarkos reikalingus pakeitimus, siekiant suderinti vartotojų ir valstybės interesus atitinkančių šilumos šaltinių būtiną minimalų finansinį gyvybingumą ir prielaidas veiksmingai bei lygiavertei konkurencijai, operatyviai superkant bet kuriuo metu siūlomą pigiausią šilumą, atitinkančią klimato kaitos ir technologinius kriterijus. • Iki 2021 m. gruodžio 1 d. informuoti Ekonomikos komitetą apie priimtus ar artimiausiu metu planuojamus priimti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimus dėl Šilumos taryboje ir Šilumos tarybos darbo grupėje apsvarstytų ar kitų šilumos supirkimo tvarkos modelių praktinio taikymo Kauno miesto savivaldybėje ir kituose Lietuvos miestuose. )

Dėl didžiausio leistino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo
(2 SVARSTYTA. Dėl didžiausio leistino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus nustatymo. NUTARTA: Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybai nustatyti didžiausią Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių – 260. Balsavimo rezultatai: „už“ – 8, „susilaikė“- 4. )