Dėl tautinių mažumų švietimo būklės
(Komitetui pristatyta Nacionalinės švietimo agentūros parengta 2021 m. tautinių mažumų švietimo būklės apžvalga ir "Kurk Lietuvai“ projekto metu atliktas tyrimas apie lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimą.)

Sveikatos politikos strateginė perspektyva
(Gruodžio 9 d. bendrame Seimo Ateities komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo diskutuojama apie Lietuvos sveikatos sistemos strateginę perspektyvą ir sveikatos politikos ateitį. Lietuvos sveikatos rodikliai Europos Sąjungos kontekste nėra geri – mūsų šalies žmonių mirtingumo rodikliai nuo ligų, kurių galima išvengti, yra vieni aukščiausių, o gyvenimo trukmė – viena mažiausių. Sveikatos sistemos raidai didelę įtaką turi technologijų, biotechnologijų, dirbtinio intelekto, inovacijų pažanga ir besikeičiantis ligų profilis. Ekspertų manymu, ateityje sveikatos priežiūros sektorius vis labiau gręšis į personalizuotą gydymą, prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką, pritaikytą kiekvieno žmogaus individualiam poreikiui. Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas pacientams gauti efektyviausią gydymą. Seimo Ateities ir Sveikatos reikalų komitetai tęs sveikatos politikos ateities klausimo nagrinėjimą komitetų posėdžiuose bei stebės, kaip sveikatos politika atsispindės rengiamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050”.)

Dėl Europos solidarumo korpuso ir Erasmus+ programų įgyvendinimo
(Išklausyta informacija)

Dėl sporto bazės „Nemuno žiedas“ situacijos ir perspektyvų
(Išklausyta informacija)

Rengiantis įgyvendinti mokslo ir studijų įstatymo nuostatas: Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo tvarkos aprašo pristatymas
(Išklausyta ŠMSM informacija, kuri pristatė Taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo tvarkos aprašo projekto darbo grupės rezultatus. )

Dėl Lietuvos vežėjams aktualių klausimų ir jų sprendimų būdų
(NUTARTA: 1. Konstatuoti, kad: 1.1. esanti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotų (toliau - kvotos) nustatymo tvarka yra neefektyvi, neatliepianti vežėjų automobilių keliais verslo sektoriaus poreikio, reikalaujanti daug laiko sąnaudų ir tobulintina; 1.2. kvotų panaudojimo apskaita yra tobulintina, kadangi kvotos panaudojimas neatspindi realaus įdarbintų užsieniečių skaičiaus. 1.3. darbuotojų, dirbančių vežėjų įmonėse, įskaitant ir dirbančius pagal kvotas, skaičius, tiesiogiai įtakoja įmonių veiklos rezultatus, sumokamus mokesčius ir Lietuvos įmonių konkurencingumą globalioje vežėjų rinkoje; 1.4. siekiant efektyvesnio Lietuvos vežėjų įmonių turimo automobilių parko išnaudojimo, būtina gerinti verslo sąlygas, tame tarpe – nustatant objektyviais kriterijais pagrįstą kvotų apskaičiavimo tvarką. 2. Pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Užimtumo tarnybai (pagal kompetenciją): 2.1. tobulinti kvotų nustatymo tvarką, ją grindžiant objektyviais ir rinkos poreikius atitinkančiais kriterijais; 2.2. siekiant atliepti rinkos poreikius, įvertinti kvotų perskirstymo tarp atskirų verslo sektorių galimybę, nepanaudotus kvotos vienetus perduodant ją išnaudojusioms kitoms ūkio šakoms; 2.3. tobulinti kvotų panaudojimo apskaitos tvarką, įdarbinamų kvotuojamų asmenų skaičių nustatant ne pagal išduotų vizų ar pan. skaičių, o pagal įdarbinimą patvirtinančius objektyvius SODROS, jos padalinių duomenis. 2.4 nustatant kvotos paslaugų sektoriui skaičių 2023 metams, įvertinti ne tik 2022 metais įdarbintų asmenų skaičių, bet ir asmenis, kurių įdarbinimui buvo panaudota kvota, tačiau dėl karo veiksmų Ukrainoje į Lietuvą jie neatvyko, arba išvyko iš jos. 3. Pasiūlyti Susisiekimo ministerijai: 3.1. aktyviai bendradarbiauti su vežėjų automobilių keliais asocijuotomis struktūromis; 3.2. aktyviau atstovauti vežėjų automobilių keliais asocijuotų struktūrų bendrus interesus, sprendžiant joms aktualią kvotų nustatymo ir skyrimo tvarką. vienijančių įmonių interesus nustatant kvotų dydį. 4. Pasiūlyti Lietuvos vežėjų automobilių keliais įmones vienijančioms asocijuotoms struktūroms vykdyti konstruktyvų dialogą (derybas) su darbuotojus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. )