Siūlyti 2022 m. Nacionalinę reformų darbotvarkę svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Ekonomikos, Socialinių reikalų ir darbo, Sveikatos reikalų, Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetams. Teigiamai vertinant sąsają su pagrindiniais strateginiais valstybės dokumentais ir nacionalinėmis plėtros programomis, siūlyti Vyriausybei tinkamai įgyvendinti Nacionalinėje reformų darbotvarkėje išdėstytas reformas ir Tarybos rekomendacijas Lietuvai.

Gegužės 4 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK), susipažino su trijų naujausių psichoaktyvių medžiagų paplitimo Lietuvoje tyrimų rezultatais. 2021 m. atliktame tyrime „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m.” dalyvavo 15-64 m. amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių narkotikus 15-64 m. amžiaus žmonių grupėje yra 14,1 proc. (8,2 proc. – 2004 m.) Lietuvos gyventojų (Europos Sąjungos vidurkis yra 28,9 proc.) ir 4,5 proc. (2,5 proc. – 2004 m.) per 12 mėn. vartojusių asmenų skaičius (ES vidurkis – 8,3 proc.). Lyginant su 2004 m. duomenimis, stebimas beveik du kartus išaugęs vartojimas. Tyrimo duomenimis, bent kartą gyvenime kanapes yra vartoję 24,8 proc. 25-34 m. amžiaus gyventojų. 49 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad per 24 val. kanapių gauti yra neįmanoma (2016 m. šis skaičius buvo 59,2 proc.). Rugsėjo 28 d. Komisijos posėdyje buvo tęsiamas klausimo dėl tyrimo „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje“ tęsinys.

​Komiteto nariams pristatyta ataskaita. ; ​

​Komiteto nariams pristatyta ataskaita.

Komiteto nariai susipažino su Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaita.

Komiteto nariams pristatyta informacija

Komiteteto nariams pristatyta informacija

Balandžio 20 d. posėdyje Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai buvo pristatyta 2022 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 66 patvirtinta Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programa 2022-2030 m. Ši programa yra 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano dalis, ja siekiama skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą. Plėtros programą koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija, programos priemonėms įgyvendinti 2021–2030 m. reikės per 111 mln. eurų, kurie bus skirti iš valstybės biudžeto ir Europos socialinio fondo lėšų. Platesnės diskusijos posėdyje sulaukė antra programos priemonė „Stiprinti gyventojų psichikos sveikatą bei plėtoti psichoaktyviųjų medžiagų kontrolę ir vartojimo prevenciją“ ir jai numatomų veiklų aptarimas. Psichikos sveikatos stiprinimui, psichikos sveikatos raštingumo didinimui ir stigmos apie psichikos sveikatą mažinimo veikloms yra numatyta 11, 8 mln. eurų. Lėšas yra numatyta panaudoti komunikacijos kampanijai apie psichikos sveikatą, psichikos sveikatos raštingumo didinimo bei pirmosios emocinės pagalbos įgūdžių stiprinimo mokymams, skaitmeninių psichikos sveikatos įrankių plėtrai, inovacijoms psichologiniam atsparumui didinti, socialinio recepto iniciatyvai. Dar 6,6 mln. eurų yra numatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, ankstyvąjai intervencijai, pagalbai ir žalos mažinimui. Tai apimtų nacionalinės metimo rūkyti telefoninės linijos diegimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvosios intervencijos programos vykdymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės ir veiksmingumo didinimą, Žemo slenksčio paslaugų plėtrą narkotines medžiagas vartojantiems asmenims, psichoaktyvių medžiagų prevencijos ir žalos mažinimo priemonių taikymą jaunimo pasilinksminimo vietose. 5,3 mln. eurų programoje yra numatyti savižudybių prevencijai, 14,3 mln. eurų ¬– pagalbai psichosocialinę negalią turintiems vaikams ir jų šeimos nariams ar globėjams, siekiant stiprinti jų psichikos sveikatą ir psichologinę gerovę.