Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Balandžio 28 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos pristatymą. Ataskaitą pateikė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė. Žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad tradicinėje žiniasklaidoje rimtų profesinių pažeidimų mažėja. Nustatytų pažeidimų skaičius – didžiausias socialiniuose tinkluose, nors socialiniuose tinkluose skelbiamai informacijai galioja Visuomenės informavimo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, Asmens duomenų teisinės apsaugos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeidimai socialiniuose tinkluose dominavo ir kalbant apie neigiamą viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams. Neapykantos kalba taip pat persikelia į socialinius tinklus. Tačiau G. Ramanauskaitė pastebėjo, kad socialinių tinklų administratoriai greitai reaguoja į neapykantos kalbą ir šalina tokią informaciją. Teisė į asmens duomenų apsaugą 2020 metais aktyviausiai siekta teisės į asmens duomenų apsaugos gynybą – gauti 142 skundai. Teisę į savo privataus gyvenimo apsaugą, pateikdami skundus žurnalistų etikos inspektoriui, gynė 74 žmonės. Per ataskaitinį laikotarpį gautas 41 skundas siekiant apginti juridinio asmens dalykinę reputaciją, nors tai ne Tarnybos kompetencija. 114 atvejų asmenys kreipėsi į Tarnybą dėl žiniasklaidoje pažeistų pagrindinių visuomenės informavimo principų (teisingos, tikslios ir nešališkos informacijos, nuomonių įvairovės, atsakymo teisės, pagarbos žmogui, etiško ir sąžiningas nuomonių reiškimo). Nepilnamečių teisės, skundai dėl dezinformacijos, sveikatos duomenų skelbimo Palyginti su praėjusiu laikotarpiu, 2020 metais Tarnyba gavo žymiai mažiau skundų dėl galimai pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų – gauti 39 skundai; skundų dėl nesantaikos, diskriminacijos ar neapykantos kurstymo lyties, socialinės padėties, rasės ir kitais pagrindais – gauta 18 skundų. Pandemija lėmė aktyvesnį žmonių kreipimąsi dėl dezinformacijos – gauti net 43 skundai. 2020 metais pagausėjo gautų skundų dėl sveikatos duomenų skelbimo ir rinkimo – tai lėmė koronaviruso sukelta pandemija. Skųstasi dėl viešintos informacijos apie galimą asmenų užsikrėtimą COVID-19. 2020 metais Tarnyboje taip pat buvo gauta skundų dėl itin senose publikacijose skelbiamų asmens duomenų siekiant įgyvendinti teisę būti pamirštam. 2020 metais išliko nepakitusi kryptis, kad daugiausia skundų gauta dėl internete paskleistos informacijos – 336; iš jų – 148 dėl socialiniuose tinkluose paskelbtos informacijos, iš jų 105 skundai pateikti dėl socialinio tinklo Facebook paskyrų. Nors panašus skaičius skundų gautas ir dėl tradicinėse visuomenės informavimo priemonėse tvarkomų asmens duomenų, tačiau stebima skundų dėl įvairiuose socialiniuose tinkluose galimai padarytų pažeidimų didėjimo tendencija. Gautuose skunduose dėl socialiniuose tinkluose skelbiamų asmens duomenų vis dar pastebima, kad vartotojai skelbdami asmens duomenis siekia „bausti viešumu“ ar atgauti skolas. 2020 metais sumažėjo skundų dėl televizijos programose paskelbtos informacijos – gauti 34 skundai, dauguma jų buvo dėl komercinių transliuotojų programų turinio. Konsultavimas ir informavimas Per 2020 metus Tarnyba iš viso suteikė 1179 konsultacijas. Daugėjo klausimų dėl situacijų, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Be kita ko, koronaviruso sukelta pandemija turėjo įtakos Tarnybos teiktų konsultacijų specifikai. Asmenys labai dažnai konsultavosi su Tarnybos specialistais dėl padažnėjusių COVID-19 pacientų asmens duomenų skelbimo žiniasklaidoje. (Informacija apie asmens diagnozę, sveikatos būklę, prognozes, gydymą yra laikoma žmogaus privataus gyvenimo dalimi, kurią viešai skelbti galima tik paties asmens sutikimu. Išimtis gali būti daroma tik aukščiausio lygio viešųjų asmenų atžvilgiu). Pagrindinė žurnalistų etikos inspektoriaus funkcija yra nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą, taip pat duomenų subjektų pateiktus skundus dėl asmens duomenų tvarkymo žurnalistikos, akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Tarnybai tenka ir atsakomybė būti vienintele institucija Lietuvoje, paskyrusia savo atstovą nacionaliniu kontaktiniu asmeniu, tiesiogiai bendradarbiaujančiu su didžiosiomis informacinių technologijų kompanijomis (Facebook, Microsoft, Twitter ir Youtube) kovojant su neapykantą kurstančia kalba (angliškai – hate speech) internete. Parlamentinę Tarnybos veiklos kontrolę vykdo Seimas. Žurnalistų etikos inspektorius privalo kartą per metus atsiskaityti Seimui pateikdamas metinę savo ir Tarnybos veiklos ataskaitą.)

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 metų veiklos ataskaitos klausymai
(Parlamentinė kontrolė VDAI-2021 2021-04-14 d. posėdyje Komitetas išklausė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – VDAI, Inspekcija) 2020 m. veikos ataskaitą. VDAI direktorius Raimondas Andrijauskas pažymėjo, kad 2020 m. prasidėjusi ir iki metų pabaigos užsitęsusi pandemija kėlė daug naujų asmens duomenų tvarkymo iššūkių. Inspekcijai reikėjo padėti ir patarti tiek valstybės institucijoms, tiek privataus sektoriaus atstovams, kaip organizuoti savo veiklą nuotolinėmis ryšio priemonėmis siekiant išlaikyti aukštus asmens duomenų ir privatumo apsaugos standartus. 2020 m. vyravusi neįprasta padėtis ne tik nesumažino, bet ir išplėtė Inspekcijos veiklos apimtis. Inspekcijos direktorius pažymėjo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, priskiriamų prie modernių teisių, ypač aktuali skaitmeniniame amžiuje, kai technologijos suteikia neribotas galimybes tvarkyti asmens duomenis dideliais kiekiais. Demokratinėje teisinėje visuomenėje svarbi pusiausvyra tarp viešųjų ir privačiųjų interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją bei teisės į asmens duomenų apsaugą. Taip pat buvo pažymėta, kad visuomenės švietimas yra viena pagrindinių priemonių siekiant tinkamai apsaugoti žmogaus teises. 2020 metais Inspekcija aktyviai vykdė asmenų ir organizacijų konsultavimą BDAR taikymo ir teisių į duomenų apsaugą klausimais. 2020 m. Inspekcija suteikė 5 494 konsultacijas (71 konsultacija duomenų apsaugos pareigūnams, 2 206 – žmonėms, 3 206 – įmonėms ir valstybinėms institucijoms). Daugiausia klausimų sulaukta dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo – 877, dėl BDAR, ADTAĮ taikymo ir VDAI kompetencijos – 851 bei dėl vaizdo stebėjimo – 648. Inspekcijos direktorius pastebėjo, kad per pastaruosius keletą metų konsultacijų poreikis yra ženkliai išaugęs, tačiau atskiro konsultacijų skyriaus inspekcija neturi, todėl didelis krūvis tenka Inspekcijos specialistams. Didžiausi iššūkiai Inspekcijai – vis sudėtingėjančios technologijos ir specialių žinių trūkumas, siekiant kokybiškai įgyvendinti visas pavestas funkcijas. Komiteto narys Andrius Navickas pasidalino patirtimi, kad rinkimų metu kandidatams sunku pasiekti rinkėjus, pakviesti juos diskusijai. Direktorius pabrėžė, kad siekiant kontaktuoti su rinkėjais, užmezgant ryšius būtina turėti jų sutikimą. Jeigu pats asmuo kontaktuoja su kandidatais, tai jis atskleidžia ir pasidalina savo kontaktiniais duomenimis, tuomet kandidatas turi teisėtą interesą su tuo asmeniu kontaktuoti ir bendrauti. Komiteto narys Dainius Kepenis teiravosi dėl galimybės sveikatos biurams stebėti ir vertinti gyventojų sveikatos būklę. Inspekcijos direktorius akcentavo, kad asmens duomenys, susiję su sveikata, yra laikomi ypatingais asmens duomenimis, kurių naudojimui reikalingas aiškus duomenų subjekto sutikimas. Tačiau šiuo atveju, vien tik sutikimo nepakanka. Svarbu, kad teisės aktais būtų numatyta konkreti institucijai paskirta funkcija rinkti ir tvarkyti šiuos duomenis. Remiantis gyventojų apklausos duomenimis, labiausiai privačiais duomenimis gyventojai laiko asmens kodą (89 proc.), pirštų antspaudus (89 proc.) bei sveikatos duomenis (78 proc.). Direktorius atkreipė dėmesį, kad asmens kodas nepriklauso specialiai kategorijai duomenų, todėl jam ypatingesnė apsauga nėra taikoma išskyrus tai, kad teisės aktuose nurodyta, kad jį draudžiama skelbti viešai. Pastebėtina, kad būtent šis asmens duomuo yra dažniausiai naudojamas (pvz. pasirašant elektroniniu parašu dokumentus), todėl dažnu atveju nesusimąstoma prieš viešinant tokį dokumentą. Pažymėtina, kad įmonės vis dažniau siekia naudoti ir rinkti biometrinius duomenis (piršto antspaudą, akies rainelę). Norint rinkti tokius duomenis įmonės turi iš anksto konsultuotis su Inspekcija, ar galima tokias technologijas naudoti. Išankstinių konsultacijų teikimo procedūra numato, kad tais atvejais, kai naudojamos naujos technologijos, susijusios su biometrinių duomenų rinkimu plačiu mastu, organizacijos turi pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą kartu su išankstinės konsultacijos prašymu. Tuomet inspekcija atlieka analizę ir pateikia savo išvadą ar naudojamos technologijos yra saugios, ar reikalingos papildomos saugumo priemonės, ar tokios veiklos vykdyti neleidžiama. Direktorius taip pat pažymėjo, kad sparčiai vystantis technologijoms, duomenų naudojimo poreikis yra labai išaugęs, tačiau svarbu pabrėžti, kad norint asmens duomenis rinkti ir naudoti, pirmiausia turi būti numatytas tinkamas teisinis pagrindas.)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Seimo Žmogaus teisių komitetas išklausė vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų ataskaitos pristatymą. Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, 2020 metų ataskaitoje pateikiamą statistiką, taip pat ir probleminius vaiko teisių užtikrinimo aspektus daugeliu atveju nulėmė pandeminio laikotarpio ypatumai. Viena didžiausių problemų kontrolierė įvardijo institucijų gebėjimo bendradarbiauti trūkumą, taip pat individualios pagalbos vaikui ir šeimai trūkumą, kritiškai įvertino bendro vardiklio taikymą kovoje su Covid-19 ugdymo ir švietimo procese. Įvertinęs ataskaitoje išdėstytas problemas, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės užtikrinti optimaliausias priemones švietimo, ugdymo, sveikatos srityse, siekiant maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes vaiko fizinei, emocinei, socialinei sveikatai pasibaigus pandemijai. Kalbėdama apie individualių paslaugų stygių, E. Žiobienė atkreipė dėmesį į skaudžius skyrybų atvejus, kai reikia spręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo su vaiku klausimą. Pavyzdžiui, kai vaikas gyvena su mama, tėčio niekas nekonsultuoja, neparuošia trumpiems susitikimams su vaiku. Pagalba emocinių problemų turintiems vaikams biurokratiniu požiūriu yra suteikiama, tačiau kelia abejonių paslaugos kokybė (nepakankami atsižvelgiama į individualius poreikius arba pagalba suteikiama pavėluotai). E. Žiobienė pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija dažnu atveju veikia tik kaip „gydymo ministerija“, o ne sveikatos. Kol liga nėra nustatyta – nėra ir prevencinės pagalbos. Dažniausiai vaikų problemos sprendžiamos tik per socialinės apsaugos prizmę, ir tai nėra gerai. Kontrolierės teigimu, švietimas gali daug kompensuoti užtikrinant vaiko sveiką gyvenseną, socializaciją, gerą emocinę sveikatą. Tačiau ydinga tai, kad įstatymu sureguliuoti dalykai dažnai susiaurinami savivaldos ar kitais poįstatyminiais teisės aktais. Kontrolierė taip pat kalbėjo apie tai, kad nuotolinis ugdymas yra ypač žalingas vaikų socializacijai, todėl toks mokymo būdas galimas tik esant neatidėliotinai būtinybei. Dabar dažnai, anot pareigūnės, vaikai neina į mokyklas dėl prasto testavimo organizavimo. Blogai įvertintas ir bendro vardiklio taikymas, kai vaikai lieka mokytis nuotoliniu būdu tose vietovėse, kur nėra daug Covid-19 susirgimų atvejų. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo gautas vaikų skundas dėl likviduojamos Vilniaus futbolo mokyklos, kuriame vaikai nurodė, kad priimant sprendimus, nebuvo išklausyta jų nuomonė. Pasak E. Žiobienės, bet koks proporcingai nepagrįstas vaikų uždarymas namuose, vaikų eliminavimas sprendžiant jiems aktualius klausimus, gresia vaiko, ypač paauglio, socializacijai ir fizinei būklei. Kontrolierė kritiškai vertino vaiko teisių srities priskyrimą išskirtinai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Jos nuomone, tai lemia, kad vienos ministerijos kritikuoja kitas, neprisiimdamos atsakomybės už savo sritį. Vaikas yra žmogaus teisių subjektas, ir jo teisės turi būti saugomos pagal pilnas visų sričių kompetencijas. Dabar vaiko problemos yra peradresuojamos vienų kitiems ir dėl to net ir teisingi biurokratiniai veiksmai vaikų ir šeimos situacijos realiai nesprendžia.)

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 m. veiklos ataskaitos klausymai
(Š. m. balandžio 14 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) išklausęs Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2020 metų veiklos ataskaitos (toliau – Ataskaita) pristatymą, nusprendė kreiptis į Vyriausybę. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, be kita ko, pažymėjo, kad nuotolinis mokymas trikdo vaikui, ypač paaugliui, būtinus socializacijos procesus ir kelia žalą vaiko fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Tikėtina, kad popandeminiu laikotarpiu daugeliui vaikų kils ne tik psichinės emocinės problemos, bet taip pat bus padaryta žala fizinei sveikatai (pavyzdžiui, viršsvoris, stuburo deformacijomis ir pan.). Komitetas prašo Vyriausybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrę susipažinti su Ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis bei ieškoti galimybių grąžinti vaikus į kontaktinį švietimo ir ugdymo procesą dar šiais mokslo metais. Komitetas taip pat ragina apsvarstyti galimybę atsisakyti bendrų vardiklių taikymo, grąžinant vaikus į mokyklas bei organizuojant neformalųjį ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant vaiko fizinio lavinimo ir sveikos gyvensenos poreikiams. )

Dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo.
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrinimo parlamentinės kontrolės klausimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Jolanta Sakalauskienė ir Lina Charašauskaitė pristatė rengiamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo naują redakciją, įvardino pagrindinius pokyčius įstatyme, kurie turėtų užtikrinti efektyvesnę ir nuoseklesnę apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šiame teisės akte didesnis dėmesys būtų skiriamas nusikalstamos veikos prevencijai ir ankstyvajai apsaugai atsiradus pirmiesiems smurto artimoje aplinkoje požymiams. Pristatytas policijos apsaugos nuo smurto orderio modelis, kuomet apsauga galimai smurtą patyrusiam asmeniui būtų suteikta ir tada, kai ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Taigi smurtautojas iš namų būtų iškeldinamas nedelsiant policijos pareigūno sprendimu. Pasak policijos departamento atstovės Žanetos Rudaitienės, būtina atskirti aukos apsaugos priemones nuo baudžiamojo proceso, nes didele dalimi patyrusieji smurtą asmenys, kai nėra akivaizdžių fizinio smurto požymių, lieka neapsaugoti, tuo pačiu smurtautojas iš esmės padrąsinamas toliau elgtis destruktyviai aukos atžvilgiu, nes jokių pasekmių jis nepatiria. Tai liudija ir iškvietimų statistikos bei pradėtų ikiteisminių tyrimų santykis. Ikiteisminis tyrimas pradedamas tik maždaug kas dešimto iškvietimo atveju. Naujos įstatymo redakcijos projektą planuojama registruoti Seime gegužę. Taip pat ateinančioje Seimo rudens sesijoje sutarta surengti parlamentinės kontrolės klausymus dėl apsaugos nuo smurto priemonių praktinio įgyvendinimo. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dalyvių dėmesį į tai, kad į bendro pobūdžio planus įtrauktos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonės gali „paskęsti“ kitų priemonių gausoje ir nepasiekti tikslo. Todėl būtina nuosekli priemonių įgyvendinimo stebėsena. )

Dėl Nacionalinės šeimos tarybos 2020 m. veiklos ataskaitos
(Balandžio 7 d. posėdyje komitetas svarstė Nacionalinės šeimos tarybos ataskaitos parlamentinės kontrolės klausimą. Ataskaitą pristatė Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė dr. Ramunė Jurkuvienė. Nacionalinėje plėtros programoje yra numatytas vienas uždavinių gerinti aplinką šeimai – padėti derinti darbą ir šeimos gyvenimą, puoselėti šeimos vertybes ir kt. Pirmininkės teigimu, tarnybos veikloje bus stengiamasi įsiklausyti į šeimų balsą, dirbti su šeima ne ją kontroliuojant, o su ja bendradarbiaujant, įsiklausant į šeimos praktinius poreikius. Tam bus siekiama suformuoti atitinkamus mechanizmus. Dėmesį planuojama skirti dar destrukcijos nepatiriančioms šeimoms, tam, kad didelės problemos nekiltų. Planuojama aktyviai bendradarbiauti su savivaldybių šeimos tarybomis ar komisijomis. Taigi Nacionalinė šeimos taryba sieks stiprinti šeimos institutą, gerinti demografinę situaciją, sieks mažinti su pandemija susijusias įtampas. Komiteto nariai ragino Nacionalinę šeimos tarybą bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kurios dirba smurto artimoje aplinkoje, vaiko teisių apsaugos bei kitose srityse -jos yra svarbios detalizuojant ir konkretizuojant šeimos problemas.)

DĖL VALSTYBINĖS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ PROGRAMOS
(Seimo Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) 2021 m. kovo 24 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą ,,Dėl Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos įgyvendinimo“. Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bei Lietuvos Moterų lobistinės organizacijos atstovai. Išklausius suinteresuotų institucijų nuomones, Komiteto nariai vienbalsiai išreiškė nepritarimą tokiam sprendimui. Komiteto nuomone, Lietuvai būtina turėti nacionalinį lyčių lygybės strateginį dokumentą, todėl neigiamai vertina sprendimą nebetęsti Programos ateinančiam laikotarpiui. Komiteto nuomone, sprendimas atsisakyti Valstybinės moterų ir vyrų lygų galimybių programos turės neigiamos įtakos ne tik faktinės lyčių lygybės siekiui, bet ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui. Komitetas kreipėsi į ministerijas, prašydamas pateikti informaciją apie ministerijų vykdomas ir (arba) planuojamas priemones, skirtas lyčių lygybės skatinimui ir aktualių problemų šioje srityje sprendimui. Taip pat Komitetas nusprendė kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su prašymu pateikti nuomonę dėl poreikio tęsti Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą. )

2021-01-08 Valstybės kontrolės 2021 m. veiklos planas
(​​Išklausyta informacija dėl 2021 m. sausio 8 d. Valstybės kontrolės 2021 m. veiklos plano​)

Dėl žmonių, turinčių skirtingą galią, teisių padėties
(Sausio 11 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Lietuvos negalios organizacijų forumas, Žmonių su negalia komisijos prie LGKT atstovas, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga.)

Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves
(Vasario 10 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus dėl moterų teisių. Komitete buvo gautas skundas „Dėl žmogaus teisių pažeidimų prieš gimdyves“, pasirašytas VšĮ „Stebėk teises“, Lietuvos žmogaus teisių centro, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, Lietuvos dulų asociacijos. Skunde kreipiamasi dėl neetiško, žeminančio orumą elgesio su gimdyve ir galimai netinkama gimdyvės priežiūra sukeltų neigiamų pasekmių gimdyvės sveikatai. Žmogaus teisių gynėjos taip pat pateikė ir visuomeninės iniciatyvos „Informuotas pasirinkimas“ apklausos duomenis, kurie rodo, kad nemaža dalis 2016–2018 m. skirtingose ligoninėse gimdžiusių ir atsakiusiųjų į klausimus moterų sakė, kad gimdymo metu patyrė patyčias (15.5 proc.), gąsdinimą (11.5 proc.) ir prievartą (6.3 proc.). Atsiliepdamas į išsakytas skaudžias patirtis ir šešėlyje esančią problemą, įvertinęs tai, kad etiškas gimdymas yra žmogaus teisių dalykas, komitetas kreipėsi sveikatos apsaugos ministrą ir prašo atsižvelgti į nevyriausybinių organizacijų keliamos problemos aktualumą, inicijuoti nepriklausomą etikos principų laikymosi ir kompetencijos užtikrinimo kontrolės mechanizmą medicinos įstaigose siekiant sumažinti netinkamo elgesio su gimdyvėmis atvejus, inicijuoti patyčių prevencijos programos įgyvendinimą medicinos įstaigose siekiant supažindinti sveikatos specialistus su netinkamo elgesio pavyzdžiais, įtvirtinti akušerinio smurto sąvoką nacionaliniuose teisės aktuose ir numatyti kokia atsakomybė būtų taikoma minėto smurto naudojimo atvejais. )

Dėl žmogaus teisių padėties
(Sausio 4 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė parlamentinės kontrolės klausymus „Dėl žmogaus teisių padėties“. Komitetui prisistatė ir problemas įvardijo Žmogaus teisių koalicijos, jungiančios visų žmogaus teisių sričių organizacijas, nariai. Diskusijoje aptartos ir kitos jautrios sritys, kurios kelia uždavinius tiek darbui su įstatyminėmis nuostatomis, tiek ir parlamentinės kontrolės veiklai. Komiteto pirmininkas Tomas Raskevičius konstatavo, kad dažnas požiūris į žmogaus teises kaip į ideologiją yra iš esmės ydingas. Todėl būtina ugdyti  visuomenės supratimą, kad žmogaus teisės yra vertybė ir pagrindas visuomenės gyvenimui bei visuomenės gėrio kūrimui.)

Dėl aktualiausių klausimų vaiko teisių užtikrinimo srityje
(Vykdydamas parlamentinę kontrolę Žmogaus teisių komitetas 2020-12-16 dienos posėdyje nutarė Kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir prašyti apsvarstyti galimybę nacionalinę vaiko teisių apsaugos instituciją steigti prie Vyriausybės (keičiant Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statusą).)

Dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo problemų
(Vykdydamas parlamentinę kontrolę Žmogaus teisių komitetas 2020-12-06 dienos posėdyje svarstė klausimą dėl savanoriškos praktikos sąlygų reglamentavimo problemų ir nutarė parengti Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą.)