Seimas spręs dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso

2021 m. birželio 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pristatytą įstatymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio teisinį statusą.

Įstatymo projektu numatoma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiu Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.

Jame taip pat būtų konstatuojama, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje. „Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas įvertinti profesoriaus V. Landsbergio indėlį ir, tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti. Niekam nekilo abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo nepriklausoma ir savarankiškas valstybė. Šiandien puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą“, − pabrėžė Seimo Pirmininkė.

Dokumento aiškinamajame rašte pažymima, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kaip aukščiausiajam Lietuvos Respublikos pareigūnui, Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme priskirti įgaliojimai ir atliktas darbas rodo, kad jis vykdė įgaliojimus ir atliko darbą, kuriuos turi ir vykdo valstybių vadovai.

„1990–1992 metais galiojusiame Laikinajame pagrindiniame įstatyme nebuvo numatyta valstybės vadovo institucija, tačiau pagrindinis įstatymas numatė, jog aukščiausiasis Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios organas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o šios Tarybos posėdžiams pirmininkauja, vadovauja Tarybos Pirmininkas. Taip pat pagrindinis įstatymas numatė, kad Tarybos Pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvai tarptautiniuose santykiuose“, − kalbėjo Seimo vadovė.

Po pristatymo už šį įstatymo projektą (Nr. XIVP-698) balsavo 71 Seimo narys, prieš – 24, susilaikė 24 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]