Pasaulinio parlamentinio kongreso „Pasaulio ateitis“ dalyviai kvietė tarptautines organizacijas pokyčiams: privalu užtikrinti, kad valstybės laikytųsi teisės normų, ir imtis praktinių veiksmų

2023 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova).

Seime vykstančio pasaulinio parlamentinio kongreso „Pasaulio ateitis“ dalyviai I plenarinėje sesijoje „Geostrateginė pasaulio rekonstrukcija“, atsižvelgdami į geopolitinę situaciją, kalbėjo apie Ukrainos pergalės svarbą viso pasaulio demokratijai, būtinybę sukurti tarptautinį tribunolą, pokyčius tarptautinėse organizacijose.

Demokratinių valstybių vienybės svarbą savo kalboje pabrėžė Švedijos Karalystės Riksdago Užsienio reikalų komiteto narė, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos Prezidentė Margareta Cederfelt: „Vienybė prieš Rusijos karą itin svarbi. Nepagrįsta ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą ir toliau kelia dideles žmonių kančias. Tai grėsmė taikai ir stabilumui kiekviename pasaulio kampelyje. Parama siunčiant ginklus, karinę įrangą, teikiant mokymus Ukrainos kariams yra labai svarbus dalykas, priešingu atveju jie negalės apginti nei pačios Ukrainos, nei likusio pasaulio. Taip pat matau humanitarinės pagalbos svarbą. Jau dabar reikia pradėti diskusijas, kaip paremti Ukrainą, kad ji galėtų atstatyti šalį.“

M. Cederfelt nuomone, labai svarbios ES ir JAV sankcijos Rusijai: „Tokiu būdu mes galime parodyti, kad pasaulis prieštarauja ir kad mes norime apriboti Rusijos finansinius išteklius ir prekybos rinkas. ES turi užmegzti glaudesnius ekonominius ryšius su Vidurinės Azijos valstybėmis, Indija ir Viduriniais Rytais, sumažindama jų priklausomybę nuo rusiškų produktų, kuriems taikomos sankcijos, ir susilpnindama Rusijos ryšius.“

Tarpparlamentinės Sąjungos Prezidentas Duartis Pačėkas (Duarte Pacheco) ragino skirti dėmesį ir kitoms globalioms problemoms (kaip klimato kaita, migrantų krizės) ar „karštosioms“ pasaulio vietoms, ne tik Ukrainai, kvietė imtis pokyčių tarptautinėse organizacijose: „Taip, aš tikiu demokratija, taip, mes turime ginti savo kolegas Ukrainoje, bet juk mes pasaulyje turime ir kitų problemų ir turime jas visas spręsti, nes kitu atveju šis karas neteks paramos, kadangi žmonės iš kitų žemynų jaus, kad mes nekreipiame dėmesio jų problemoms. Todėl manau, kad turi keistis pačios tarptautinės institucijos. Jungtinės Tautos nedaro to, ko turėtų imtis, JT reforma yra būtina, mums reikalinga stipri tarptautinė organizacija, kuri galėtų suvaldyti visus tuos konfliktus. Arba JT Saugumo Taryba. Apskritai, kaip gali būti tokia Saugumo Taryba, sukurta Antrojo pasaulinio karo valstybių nugalėtojų ir kurioje yra veto teisės sistema, kurią turi ir nuolatinė Saugumo Tarybos narė – šalis agresorė. Tai būtina keisti, kitaip žmonės nepasitikės tarptautinėmis organizacijomis, daugiašališkumu.“

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova).

Pasak Lietuvos užsienio reikalų viceministrės, paskirtosios Europos Sąjungos misijos Jungtinėse Amerikos Valstijose vadovės Jovitos Neliupšienės, žmonijai reikia stipraus šoko, kad suprastų vertybių ir tarptautinės tvarkos svarbą, tačiau tai turi paskatinti pokyčiams: „Tarptautinė tvarka buvo pažeista ir ne vieną kartą. Ir šiuo metu, kai mes kalbame, yra vykdomi nusikaltimai: karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui – sąrašas labai ilgas. Pasaulis niekada nebebus toks pats. Tai šokiruoja. Bus neatleistina, jei mes praleisime progą pakeisti naratyvą, pakeisti, pagerinti nusistovėjusią tvarką. Turime įvertinti tiesą, įvertinti ir pasmerkti nusikaltėlius ir patraukti atsakomybėn tuos, kurie įsakė vykdyti žmogžudystes, turime sukurti specialų tarptautinį tribunolą, kurį paremtų visas pasaulis.“

J. Neliupšienės teigimu, reikia pakeisti pasaulio pusiausvyrą, padėti Ukrainai ginklais, atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos ir Kinijos strateginiuose sektoriuose ir pasaulinio saugumo srityje. Kalbant apie apsirūpinimo maistu saugumą – būtina kurti atsparumą ir tiekimo patikimumą.

Paskirtoji Europos Sąjungos misijos JAV vadovė pabrėžė būtinybę turėti valios atsiskirti nuo autokratų ir pasiruošimo gintis svarbą, – tai jos nuomone, daug greičiau atgrasys priešus.

Ukrainos pergalės svarbą akcentavo ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų Ryšių palaikymo komiteto pirmininkas Bernardas Dženkinas (Bernard Jenkin). Politikas didžiausiu demokratinių valstybių parlaimėjimu vadino karą Ukrainoje, kurio rezultatų poveikis bus globalus: „Tai, kas nutiks Ukrainoje, paveiks visą pasaulį. Jei Rusijai pavyks užimti dalį Ukrainos teritorijų, jis (Vladimiras Putinas, red.) vėl paskelbs karą ir tarptautinės organizacijos nieko nesiims. Bet kokia Rusijos pergalė būtų mūsų visų strateginis pralaimėjimas, bus sugriauta visa tarptautinė tvarka: jei pralaimės Ukraina, Kinija bus paskatinta pulti Taivaną, nes nesitikės, kad Vakarai imsis kokių nors priemonių.“

B. Dženkino nuomone, Vakarams tai yra kritinis taškas: „Jeigu Rusija bus nugalėta, Vakarai galės pademonstruoti, kad demokratija, laisvė ir teisės viršenybė išliks ir kad negalima naudoti jėgos tam, kad pasiektum savo tikslų. Būtina siųsti tokią žinią visiems autoritariniams pasaulio režimams, ypač Kinijai.“

Pasak Jungtinės Karalystės parlamentaro, jei Ukraina pralaimėtų karą dėl lėtos Vakarų paramos, kitoms valstybėms kiltų klausimas – ar iš tiesų Vakarų valstybėms rūpi teisės viršenybė, tarptautinė tvarka ir demokratija, o galbūt tai yra pasitelkiama tik tada, kai reikalinga nauda.

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Ilona Šilenkova).

Plenarinėje sesijoje kalbėjęs Europos Parlamento narys Andrius Kubilius išskyrė dvi pasaulio geopolitinės rekonstrukcijos strategijas – savaiminę ir tą, kurią gali pasiekti Vakarų valstybės: „ Geopolitinė rekonstrukcija rytiniame Europos krašte labai priklauso nuo mūsų. Tai yra vienintelis būdas pasiekti tvarios taikos Europoje. Turime suprasti, kaip padėti Rusijai pasikeisti, kad ji sugrįžtų į demokratinį kelią. Turime padėti Rusijos visuomenei atsikratyti postimperinės svajonės, o tam pirmiausia Ukraina turi nugalėti mūsų karinių sistemų pagalba. Taip pat reikia sukurti tarptautinį tribunolą, kuris išnagrinėtų Rusijos nusikaltimus, kad parodytume Rusijos žmonėms, kur jų svajonė juos nuvedė. Ir dar vienas svarbus dalykas – Ukraina NATO. Tai ne tik svarbus saugumo garantas, bet ir žinutė Rusijos visuomenei.“

Tarptautinio taikos instituto prezidentas Zeidas Al Huseinas (Zeid Al Hussein) pastebėjo, kad ne visų Vakarų valstybių požiūris į Ukrainą yra toks, koks turėtų būti, ir pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija puikiai supranta, kas jų laukia, jei Rusija laimės: „Tarptautinės organizacijos turi prisidėti ir užtikrinti, kad valstybės laikytųsi teisės normų. JT turėjo sureaguoti į kiekvieną V. Putino išsakytą argumentą ir nelaukti, kol prasidės invazija. Šiandien matome, kokios didelės pasaulinės problemos, tačiau ir toliau tikimės, kad tarptautinės institucijos ir toliau veiks veiksmingai. Jau po 2030 m. viskas gali drastiškai pasikeisti. Mes turime imtis praktinių veiksmų, kad įveiktume kolosalius pokyčius.“

Z. Al Huseinas pritarė tarptautinio tribunolo, kuris ištirtų Rusijos nusikaltimus, reikalingumui ir  pabrėžė tokio teismo liudininkų apsaugos programos svarbą.

...

Renginių nuotraukos skelbiamos Seimo „Flickr“ paskyroje. Jas galima laisvai naudoti nurodant šaltinį.

Tiesioginės transliacijos vyksta ir vaizdo įrašai bus skelbiami Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Dėl papildomos informacijos ar vaizdo medžiagos prašome kreiptis el. p. [email protected]

Daugiau informacijos apie pasaulinį parlamentinį kongresą galima rasti ČIA.

Seimo kanceliarijos

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt