Švietimo įstatyme įtvirtinti mokyklų veiklos kriterijai

2023 m. rugsėjo 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta įstatyme įtvirtinti mokyklų veiklos kriterijus, šiuo metu reglamentuojamus Vyriausybės nutarimu. Tokiu būdu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris įpareigojo mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti įstatymu.

Švietimo įstatymas papildytas aštuoniais kokybiniais ir kiekybiniais bendraisiais kriterijais, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.

Kaip ir iki šiol, mokyklos ugdymo planas turės atitikti švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus bendruosius ugdymo planus, mokymosi aplinka ir mokinių krūvis − higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus, o mokyklos vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija − įstatymo ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus.

Bendruosiuose kriterijuose bus įtvirtinta, kad ugdymo fizinė ir informacinė aplinka turi būti pritaikyta mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, užtikrinamas mokymosi ir švietimo pagalbos teikimas pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas tvarkas.

Mokinių skaičius valstybinės ir savivaldybės mokyklos klasėse turės atitikti leistiną mažiausią ir didžiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į bendrojo ugdymo programos lygmenį, mokinių ugdymosi poreikių tenkinimą, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, Vyriausybės nustatytus klasių jungimo principus.

Valstybinėje ar savivaldybės mokykloje mokinių skaičius turės atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į mokyklos tipą ir paskirtį, mokymo kalbą, mokyklos geografinę padėtį ar regiono, kurioje yra mokykla, specifiką, sąlygų sudarymą užtikrinti užsienio kalbų, pasirenkamųjų dalykų ir neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūlą, tenkinančią mokinių ugdymosi poreikius ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai naudojant valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.

Be bendrųjų kriterijų įstatyme taip pat nustatyti specialieji kriterijai, atsižvelgiant į mokyklų paskirtį, vykdomas bendrojo ugdymo programas ir veiklos specifiką.

Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2759(2) balsavo 71 Seimo narys.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]