Seimas pritarė siūlymui Ukrainos atstatymui skirti lėšas, gautas sumokėjus baudas už tarptautinių sankcijų pažeidimus

2023 m. lapkričio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimui priėmė Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisas, reglamentuodamas, kad lėšos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų už tarptautinių sankcijų ir Lietuvos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus, taip pat už Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos ar Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą, ir lėšos, gautos realizavus už nurodytus pažeidimus paskirtą poveikio priemonę – turto konfiskavimą, patektų į Vystomojo bendradarbiavimo fondą. Šios lėšos būtų naudojamos dvišalei paramai vystymuisi, išskirtinai susijusiai su Ukrainos atstatymu ir atkūrimu, reikalingais dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą.

„Tokiu būdu siekiama, kad Lietuvos Respublika vieningai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo ir pademonstruotų tvirtą nuostatą teikti Ukrainai paramą Rusijos agresijos akivaizdoje. Lietuva savarankiškai, nelaukdama ES ar tarptautiniu lygiu priimamų sprendimų, jau dabar imtųsi nacionalinių priemonių, kurios iš esmės neprieštarautų ir papildytų būsimų ES tarptautinių sprendimų turinį prisidedant prie Ukrainos atstatymo. Tokios nacionalinės priemonės kitoms ES valstybėms narėms ar pačiai ES galėtų būti sektinas pavyzdys dalį valstybės biudžeto pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, taip pat iš pritaikytos poveikio priemonės turto konfiskavimo gautų lėšų skirti Ukrainos atstatymui ir atkūrimui“, – projekto pristatymo metu sakė užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

Įstatymas įsigalios 2023 m. gruodžio 1 d. Jo nuostatos bus taikomos 10 metų nuo įsigaliojimo.

Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-3083(2) pritarė 99 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.

Baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas

1. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas, konfiskavimas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]