Seimo ŽTK pranešimas: tarptautiniai ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir globos nustatymo – motinos ieško pagalbos

2025 m. vasario 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Žmogaus teisių komitetas posėdyje apsvarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Tarptautiniai ginčai dėl vaikų globos – kokios pagalbos lietuvės mamos gali tikėtis iš Lietuvos institucijų“. 

Šis parlamentinės kontrolės klausimas inicijuotas dėl gauto Lietuvos moterų lobistinės organizacijos kreipimosi, kuriuo prašoma atkreipti dėmesį į nerimą keliančias tendencijas Lietuvoje dėl tarptautinių neteisėto vaiko išvežimo bylų (vadinamųjų Hagos konvencijos bylų). Kreipimesi teigiama, kad Hagos konvencijos bylose „vaiko teisių tarnyba teikia išvadas, kuriose neteisingai interpretuojama tarptautinė teisė, <...> vaiko gyvenamosios vietos samprata, išvadose neatsižvelgiama į geriausius vaiko interesus“. 

Lietuvos moterų lobistinės organizacijos pirmininkė, psichoterapeutė dr. Dalia Puidokienė, sakė, kad vaiko interesas yra išlaikytas ryšys su mama. Pasak D. Puidokienės, svarbus ir ryšys su tėčiu, tačiau, kai fiksuojamas smurto prieš vaiką ar prieš vaiko mamą faktas, būtina atitinkamai įvertinti ir vaiko interesą. Be kita ko, pasak psichoterapeutės, dažniausiai mama atsiduria nelygiavertėje situacijoje su vaiko tėvu, kuris samdosi stiprius advokatus. 

Gražina Raguckaja-Kazalė pristatė savo patirtį vadinamoje Hagos konvencijos byloje bei kalbėjo ir apie kitas jau pasibaigusias bylas. Ji sakė, kad Lietuvoje yra nukrypstama nuo tarptautinės teismų praktikos, nustatant vaiko gyvenamą vietą, pažymėjo, kad gramatinės klaidos gali tapti pretekstu vaiką gražinti į šalį, kurioje vaikas buvo tik labai trumpą laiką. Taip pat tėvas, kurio tėvystė nėra įteisinta ir įrodyta dėl Lietuvos institucijų netinkamo veikimo, šiuo atveju gali išsivežti vaiką į savo šalį. 

G. Rakuckaja-Kazalė klausė, kur prasideda ir baigiasi vaiko interesai? 94 proc. neteisėtai bėgančių mamų su vaikais yra smurtą patyrusios moterys. Tačiau smurtas prieš vaiką ar mamą tarnybų nėra vertinamas kaip vaiko intereso pažeidimas. Pasak kalbėtojos, yra atvejų, kai Lietuvos advokatai veikė prieš savo klienčių mamų interesus. 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pastebėjo, kad Lietuva prisijungė prie Hagos konvencijos 2002 m. Iš viso prie šio tarptautinio dokumento yra prisijungusios 103 šalys. Tarnyba dalyvauja teikiant išvadas vadinamosiose Hagos konvencijos bylose, kurios nagrinėjamos Lietuvos teismuose dėl neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų sugrąžinimo į šalį, kurioje gyveno. Hagos konvencijoje yra įtvirtinti aiškūs kriterijai, kaip turi būti vertinamas vaiko grąžinimo klausimas. I .Skuodienė pastebėjo, kad tiek iš Lietuvos neteisėtai išvežamų vaikų, tiek į Lietuvą neteisėtai atvežamų vaikų daugėja (2024 metais išvežti 28 vaikai, atvežti – 25). Pagrindinis kriterijus sprendžiant grąžinimo klausimą – vaiko socialinės aplinkos nustatymas. 

Hagos konvencija nustato išimtines vaiko negrąžinimo galimybes: žala vaikui, kylanti grėsmė vaikui (ar nėra karo, kūno žalojimo tradicijų), galimas smurtas prieš vaiką. Svarbi ir vaiko nuomonė, į kurią atsižvelgiama įvertinus amžių ir gebėjimą ją išsakyti. Pasak tarnybos vadovės, vaiko prisitaikymas prie socialinės aplinkos taip pat gali lemti sprendimą negrąžinti vaiko į šalį, iš kurios vaikas buvo išvežtas. I. Skuodienės nuomone, sunku įrodyti prieš mamą naudoto smurto žalą vaikui, taip pat dažnu atveju teisiniame ginče mamos nėra lygiavertėje padėtyje siekiant teisinės pagalbos dėl kalbos barjero, teisinių žinių trūkumo, prastesnės finansinės padėties. 

Komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis įvertino tai, kad iškelta daugiasluoksnė problema, kuriai spręsti reikalingos atskiros diskusijos – jos bus įtrauktos į komiteto veiklos planus. 

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro

patarėja Eglė Gabrielė Gibė

Tel. 8 5 209 6809, el. p. e[email protected]