Aleksandro Stulginskio žvaigždė skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui V. P. Andriukaičiui ir Moldovos mokslininkui politikui V. Matei

2025 m. balandžio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

2025 m. Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė skirta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui ir Moldovos mokslų Akademijos nariui, Rumunijos mokslų Akademijos garbės nariui Valeriu Matei.

Tai patvirtinančiam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ (projektas Nr. XVP-223) pritarė 69, prieš balsavo 6, susilaikė 23 Seimo nariai. 

Apdovanojimą, Komisijos teikimu, pagal specialų įstatymą, iki kiekvienų metų balandžio 15 d. skiria Seimas savo nutarimu.

Vytenis Povilas Andriukaitis gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Kiusiuro kaime, Buluno rajone Jakutijos ATSR, 1941 m. lietuvių tremtinių šeimoje. Šeimai sugrįžus į Lietuvą, V. P. Andriukaitis mokėsi Kauno 24-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią baigė su pagyrimu ir sėkmingai tęsė studijas keliose srityse: 1975 m. baigė Kauno medicinos institutą, įgydamas gydytojo chirurgo kvalifikaciją, o 1984 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, įgydamas istoriko, istorijos ir politikos mokslų dėstytojo kvalifikaciją. Baigęs universitetines studijas, dirbo gydytoju Kauno, Ignalinos, Vilniaus ligoninėse, tuo pačiu metu įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimo pogrindį: platino nelegaliai leidžiamą Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką, su bendraminčiais įkūrė Antano Strazdelio humanistinės socialistinės minties universitetą, buvo persekiojamas KGB. 

1988–1990 metais Vytenis Povilas Andriukaitis įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, atgimstančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimo darbus. 1989 m. buvo vienas iš LSDP atkuriamosios konferencijos organizatorius ir dalyvis. Vytenis Povilas Andriukaitis nuoseklus ir aktyvus LSDP narys, nuo 1989 m. buvo renkamas LSDP pirmininko pavaduotoju, 1999–2001 m. ėjo LSDP pirmininko pareigas. Susijungus LSDP ir LDDP, jis tapo vienų iš partijos pirmininko pavaduotojų. Vėlesniais metais partijos bičiulių buvo išrinktas LSDP Garbės Pirmininku.

1990 m. vasario 24 d. V. P. Andriukaitis buvo išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Dar prieš Kovo 11-ąją, kartu su kitais išrinktais Sąjūdžio deputatais Vytenis Andriukaitis dalyvavo darbo grupėje, rengusioje penkių pagrindinių Nepriklausomybės atkūrimo dokumentų projektus. Aukščiausiojoje Taryboje priklausė Sąjūdžio centro frakcijai, dirbo nuolatinėje Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijoje. 1991 metais buvo paskirtas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Laikinąją komisiją Konstitucijos projektui parengti, 1992 metais dirbo Aukščiausiosios Tarybos Konstitucinių problemų derinimo grupėje, baigusioje rengti ir suderinti galutinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą. 

V. P. Andriukaitis nuo pat parlamentinės karjeros pradžios iki šiandienos yra ryškus parlamentinės Lietuvos Respublikos šalininkas. Jo parlamentinė karjera tęsiasi kelis dešimtmečius. Jis buvo penkių Seimo kadencijų Seimo narys – 1992–2004 m. ir 2008–2014 m., 2001–2004 m. ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Buvo vienas aktyviausių parlamentarų, aktyviai dalyvavo diskusijose komitetuose ir Seimo plenariniuose posėdžiuose, energingai gynė konstitucingumą, ypač Konstitucinio Teismo posėdžiuose, analizuodamas, jo įsitikinimu, antikonstitucinius Seimo ar Vyriausybės priimtus teisės aktus. 2012–2014 metais dirbo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru. 

Nuo 2014 metų prasidėjo V. P. Andriukaičio karjera Europos Sąjungos institucijose: 2014–2019 m. jis ėjo Europos Komisijos komisaro pareigas, buvo atsakingas už sveikatos politiką ir maisto saugą. 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą jis buvo išrinktas Europos Parlamento nariu. 

V. P. Andriukaitis yra 44 knygų autorius ir bendraautoris, daugiau nei 600 straipsnių autorius. Už politinius, profesinius, visuomeninius nuopelnus yra apdovanotas: Europos retų ligų organizacijos apdovanojimu už politinius sprendimus kovojant su retomis ligomis (2020 m.), Prancūzijos garbės apdovanojimu už nuopelnus žemės ūkyje (2019 m.), Pirmojo laipsnio Lietuvos policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“ už bendradarbiavimą ir paramą stiprinant teisėtvarką (2015 m.), Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu (2010 m.), Apdovanojimu už nuopelnus medicinai (2005 m.), Lietuvos stojimo į NATO proga atminimo statulėle „Gražina“ (2004 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004 m.), Portugalijos Respublikos ordinu Orden do Merito Gra-Cruz (2003 m.), Baltijos Asamblėjos medaliu palaikant Baltijos valstybių vienybę ir bendradarbiavimą (2002 m.), Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), 1991 m. Sausio 13-osios atminimo medaliu (1996 m.).

Valeriu Matei gimė 1959 m. Cazantic kaime, Leova rajone, Moldovoje. Jis yra Moldovos Respublikos mokslų akademijos narys ir Rumunijos mokslų akademijos garbės narys, poetas, eseistas, literatūros istorikas ir politikas, 1990–2001 m. Moldovos Respublikos parlamento deputatas, 1998–2001 m. – parlamento vicepirmininkas. V. Matei yra humanistas, kovotojas už demokratiją, parlamentarizmo idėjos puoselėtojas. V. Matei pasiūlymu 1990 m. Moldovos Aukščiausiojoje Taryboje buvo sudaryta komisija Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo nutarimo projektui parengti. Tuo metu jaunas (31 metų) politikas V. Matei sukūrė ir ranka parašė nutarimo tekstą. 1990 m. gegužės 31 d. Moldovos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu pirmoji pasaulyje pripažino nepriklausomą Lietuvos Respubliką. 

V. Matei yra ilgametis ir ištikimas Lietuvos Respublikos draugas, jos valstybingumo stiprinimo rėmėjas. Dramatiškomis 1991 m. sausio dienomis V. Matei buvo Vilniuje, Aukščiausioje Taryboje. V. Matei, eidamas Moldavijos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nario pareigas, rengė ir pasirašė Pasaulio parlamentarų solidarumo su Lietuva ir jos parlamentu deklaraciją, kurią savo parašais parėmė daugelio šalių parlamentų nariai. V. Matei iki šiol aktyviai domisi Lietuvos reikalais, dažnai lankosi mūsų šalyje, aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, jungiančia Lietuvoje gyvenančius išeivius iš Moldovos ir Rumunijos.

V. Matei išleido 17 poezijos tomų ir antologijų. Jo darbus aukštai vertina Rumunijos ir Moldovos Respublikos literatūros kritikai. V. Matei parašė istorines apybraižas „Ribentropo-Molotovo paktas ir jo pasekmės Besarabijai“ (taip pat rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, 1991 m.), „Ribentropo-Molotovo paktas ir sovietų agresija prieš Rumuniją“ (2012 m.). V. Matei tekstai išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų, graikų, švedų, latvių, slovakų, vengrų, makedonų, turkų ir kitas kalbas. V. Matei išvertė į rumunų kalbą kelių autorių (iš prancūzų, ispanų, latvių kalbų) poeziją. 

V. Matei yra apdovanotas „Mihai Eminescu“ medaliu (2000 m., Rumunija), Nacionaliniu ordinu „Rumunijos žvaigždė“ – aukščiausiu Rumunijos valstybės apdovanojimu (2004 m.), „Respublikos ordinu“ – aukščiausiu Moldovos Respublikos valstybiniu apdovanojimu, už „ypatingus nuopelnus visose veiklos srityse Tėvynės ir žmonijos labui“ (2010 m.), Moldovos rašytojų sąjungos premija (2008 m. ir 2010 m.), „Dimitrie Cantemir“ medaliu (2013 m., Moldova), „Mihai Eminescu“ medaliu (2014 m. Moldova), Rumunijos rašytojų sąjungos „George Bacovia“ nacionaline premija (2015 m. Rumunija). 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. [email protected]

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855