Seimo Aplinkos apsaugos komitetas tęsia parlamentinę kontrolę dėl sąvartynų skleidžiamos oro taršos

2025 m. balandžio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl kvapų valdymo priemonių Kazokiškių sąvartyne, balandžio 30 d. posėdyje išklausė Aplinkos ministerijos ir Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro vadovų informaciją dėl tolesnės Kazokiškių sąvartyno eksploatacijos ir iš sąvartyno sklindančių kvapų suvaldymo priemonių.

Seimo nariai atkreipė atsakingų institucijų dėmesį, kad 2027 metais numatyta pradėti Kazokiškių sąvartyno uždarymo darbus, tačiau jis dar toli gražu nėra užpildytas.

Komiteto posėdyje dalyvavęs aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius pažymėjo, kad dėka rūšiavimo, į sąvartynus patenka mažiau atliekų: „Yra akivaizdžios atliekų mažėjimo tendencijos. Sąvartynas turėtų būti užpildytas, šiuo metu jau turėtų būti uždaromas, turėtume ieškoti kito sąvartyno. Šita prasme galime džiaugtis, kad nereikia naujo sąvartyno, esamas patenkins poreikius dar ilgą laiką.“

Viceministro teigimu, dabartiniai su Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sąvartyno projektiniai pajėgumai yra iki pusės neišnaudoti: „Jeigu skaičiuotume dabartiniais tempais, kiek atliekų ir medžiagų yra suvežama, matome, kad sąvartynas galės būti eksploatuojamas tikrai labai ilgai ir tikrai patenkintų Vilniaus regiono poreikį pilna apimtimi ilgus metus. Bet, kaip sakau, tikslas yra, kad į sąvartyną patektų, nulis atliekų.“

Pasak T. Vaitkevičiaus, ministerija siekia, kad sąvartynų Lietuvoje nedaugėtų: „Sąvartynai yra pats blogiausias atliekų tvarkymo būdas, nes jos niekada iš esmės neišnyksta, reikalauja nuolatinio dėmesio, nuolatinių investicijų ir pastangų. Turime siekti, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartynuose. Iš skaičių, kuriuos matome, atliekų ir medžiagų kiekiai, atvažiuojantys į sąvartynus, iš tiesų linkę yra mažėti. Net ir uždarius sąvartyną išlieka būtinybė prižiūrėti pačius kaupus, užtikrinti dujų surinkimą, perdengimus, priežiūrą.“

Sudėtingiausias ir opiausias uždavinys visuose sąvartynuose, T. Vaitkevičiaus nuomone, yra nuotekų tvarkymas, kuris reikalauja labai daug laiko, didelių investicijų, didelių visų sąvartynų operatorių pastangų. O didžiausia problema, kylanti visuose sąvartynuose, yra kvapai.

Apie kvapų šalinimą posėdžio dalyvius informavo UAB „VAATC“ direktorius Paulius Martinkus.

„Dar neturime tokių technologijų, kurios leistų apskritai išvengti sąvartyno kaip vienos iš tvarkymo sistemos dalies. Turbūt esminis dalykas yra, kad sąvartynas buvo pradėtas krauti gerokai anksčiau, nei atsirado biologinio apdorojimo įrenginiai. Kvapai susidaro iš bio skaidžios medžiagos. Šiandien įrenginiai leidžia eliminuoti nemažą dalį atliekų, kurios potencialiai būtų šaltinis ir kvapų židinys – jos pūva ir skleidžia kvapą. Sąvartyne yra išvedžiota dujų surinkimo sistema, kurios tikslas yra kiek įmanoma surinkti tas dujas. Kadangi šių dujų negalima paduoti į bendrąjį tinklą, jos yra atskiru vamzdžiu paduodamos iki Vievio ir ten yra naudojamos katilinėje, užtikrinant karštą vandenį ir šildymą gyventojams“, – sakė įmonės vadovas.

Pasak jo, ruošiant sąvartyną uždarymui, praėjusiais metais buvo pradėtas formuoti kaupas pagal nustatytus reikalavimus, tuomet kilo tam tikros problemos: „Formuojant kaupą reikėjo suformuoti tam tikrą geometriją. Dujų vamzdyno išvedžiojimo brėžiniai buvo netikslūs, dėl to įvyko tam tikri dujų vamzdžio pažeidimai. Šiandien dienai ši situacija yra išspręsta, pažeidimai likviduoti.

P. Martinkus komiteto narius informavo, kad tvarkant susidarančių nuotekų iš sąvartyno kaupą, yra naudojama osmozė; šalinamos atliekos yra apipurškiamos probiotikais, kurie užtikrina tam tikrą kvapų kontrolę: „Anksčiau tai darydavom su pakankamai sena įranga, šiuo metu esame įsigiję droną, kuris užpurškimą atlieka labai tiksliai. Tai leidžia kvapų užtikrinti geresnę kvapų kontrolę. Yra pastatytos stotelės, kurios matuoja sieros vandenilį, kuris yra pagrindinis šaltinis, sukeliantis kvapą. Viršijimų net ir prieš šios dienos situaciją neturime. Viršutinė riba yra aštuoni vienetai. Šiandien dienai tai yra 1,37.“ Bendrovės direktorius pripažino, kad potencialiai dėl oro slėgių skirtumo dienomis ir naktimis, kvapų sklaida gali skirtis.

Vienu svarbiausių tikslų P. Martinkus laiko kuo greitesnį sąvartyno kaupo uždengimą. Tikimasi, kad tai pavyks įgyvendinti vėliausiai iki kitų metų vidurio: „Tai papildomai leis suvaldyti kaupus, mažins kritulių patekimą į kaupą, tai reiškia mažins ir valymo įrenginių apkrovimą. Uždengus dabartinį kaupą kvapų problema turėtų reikšmingai sumažėti. Kartu dirbame su viena italų įmone, kur siūlo tam tikrus sprendimus dėl filtrato tvarkymo. Artimiausiomis dienomis bus atliekami tyrimai dėl dujų susidarymo ir esamos dujų surinkimo sistemos efektyvumo, galėsim išsiaiškinti.“

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas išreiškė viltį, kad įgyvendinus UAB „VAATC“ diegiamas priemones, kvapų sklidimas bus suvaldytas ir aplinkinių rajonų gyventojai galės lengviau atsikvėpti atvėrę savo namų langus ir duris.

Komiteto vadovas taip pat informavo, kad viename iš artimiausių posėdžių, vykdant parlamentinę kontrolę, bus kalbama kaip tvarkomos maisto atliekos.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]