G. Drukteinis Europos Jūrų dienos minėjimo renginiuose Korke: „Būtinas darnesnis ir veiksmingesnis regioninis bendradarbiavimas“

2025 m. gegužės 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gegužės 21–23 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Europos jūrų dienos minėjimo renginiuose Korke, Airijoje. 

„Tai – kasmetinė konferencija, į kurią susirenka Europos jūrų srities bendruomenė, kad užmegztų ryšius, aptartų ir planuotų bendrus veiksmus jūrų reikalų ir tvarios mėlynosios ekonomikos srityse. Įtraukiantis renginys suteikia visiškai interaktyvią patirtį, leidžiančią susipažinti su dabartine padėtimi sprendžiant įvairius su mėlynąja ekonomika ir jūrų aplinka susijusius klausimus bei aptarti tolesnius veiksmus“, – teigia Seimo narys. 

Gyvieji jūrų ištekliai, žvejyba ir akvakultūra pastaraisiais metais susidūrė su nemažai iššūkių, o tai sutrikdė tiekimo grandines – lėmė kuro ir žaliavų kainų augimą ir paveikė tiek žvejybos, tiek akvakultūros pramonę. Negyvieji jūrų ištekliai senka, visų pirma, dėl ES dekarbonizacijos politikos ir mažėjančios naftos bei dujų paklausos, o pats sektorius persiorientuoja į tvaresnės gavybos praktikų ir paramos mažo anglies dioksido pėdsako technologijoms plėtrą. 

Atsinaujinančioji energija, ypač – jūrinio vėjo energija, tampa spartaus augimo sritimi. Populiarėja plūdriųjų jūros vėjo ir vandenynų energijos technologijos, nes ES pirmauja šios srities moksliniuose tyrimuose ir technologijų plėtroje. Šis sektorius yra ypač svarbus įgyvendinant ES žaliosios pertvarkos tikslus ir padeda siekti ilgalaikės energetinės nepriklausomybės bei išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų.

Po COVID-19 pandemijos stipriai atsigavo uostų veikla. Šiuo metu uostai yra pramonės transformacijos centrai, veikiantys kaip dekarbonizuotos logistikos, skaitmeninių tiekimo grandinių ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklai. Technologinė pažanga didina efektyvumą, o didelės investicijos į žaliųjų uostų infrastruktūrą padeda mažinti išmetalų kiekį. Taip ES uostai, įgyvendinami įvairias programas užima lyderių pozicijas tvarumo srityje. 

Anot Baltijos Asamblėjos viceprezidento G. Drukteinio, geopolitinių sunkumų fone itin svarbu nepamiršti ES jūrinio potencialo: „Visose diskusijose buvo atkreipiamas dėmesys į dinamišką ES jūrų sektorių augimą net ir pasaulinių neramumų metu. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorius, o ypač – jūros vėjo jėgainės, pastebimai plėtėsi ir taip prisidėjo prie ES iškeltų atsinaujinančių išteklių energijos tikslų įgyvendinimo. Panašiai atsigauna ir gyvieji jūrų ištekliai, įskaitant žvejybą ir akvakultūrą, ypač remiant efektyvaus energijos vartojimo technologijas“. 

Baltijos jūra yra unikali ir pažeidžiama jūrų ekosistema, gyvybiškai svarbi Šiaurės Europos ekologinei pusiausvyrai. Dėl palyginti seklių vandenų, mažo druskingumo ir aiškiai išreikštų sezoninių svyravimų, Baltijos jūroje gyvena daugybė rūšių. Kai kurios jų nerandamos niekur kitur pasaulyje. Bendra Baltijos valstybių pakrantės linija tęsiasi apie 4 400 km, todėl šioms valstybėms tenka didelė atsakomybė už Baltijos jūros išsaugojimą. Baltijos valstybės jau ilgą laiką bendradarbiauja įvairiais formatais, siekdamos apsaugoti Baltijos jūros ekosistemą. Remiantis Europos žaliojo kurso strategija, pačios Baltijos valstybės gali pereiti prie tvarios mėlynosios ekonomikos. Žaliasis kursas nustato ambicingus tikslus iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, sustiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir užtikrinti tvarų gamtos išteklių, įskaitant jūrų ekosistemas, valdymą. 

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininko G. Drukteinio teigimu, šiuos tikslus pasiekti įmanoma tik užtikrinus glaudų visų Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą: „Baltijos Asamblėja savo posėdžiuose ne kartą aptarė regioninius tvaraus žemės ūkio, miškininkystės ir jūrų biologinės įvairovės klausimus ir akcentavo kritinę Baltijos jūros būklę ir būtinybę integruotai valdyti sausumą ir jūrą siekiant kovoti su tarša, eutrofikacija ir biologinės įvairovės nykimu. Buvo raginama kurti bendras strategijas, gerinti duomenų prieinamumą ir siekti, kad tvari akvakultūra bei atsinaujinančioji energija taptų platesnės regiono bioekonomikos vizijos dalimi. Tačiau nepaisant šių bendradarbiavimo pastangų, problemos Baltijos jūroje išlieka. Nors Baltijos valstybės pirmauja ES tvaraus jūros erdvės valdymo srityje, jūrų erdvės planavimo strategijoms dažnai trūksta derinimo tarpvalstybiniu lygiu, o taikomos priemonės ekosistemoms atkurti ir apsaugoti yra nepakankamos. Todėl siekiant užtikrinti ilgalaikę Baltijos jūros ekologinę sveikatą, būtinas darnesnis ir veiksmingesnis regioninis bendradarbiavimas“.

Daugiau informacijos:

Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja
Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė
Renata Godfrey
Tel. (0 5) 209 6224, mob. 0 620 75 095
El. p. [email protected]