
Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. Dr. Saulius Čaplinskas: „Priklausomybės ligų gydyme mokslu grįsta kokybiška pagalba turi būti prieinama visur ir visiems“
2025 m. gegužės 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) vyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Panevėžio filialą, kuriame svarstė klausimus dėl priklausomybės ligų gydymo Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose bei šiuose vaikams ir paaugliams teikiamų paslaugų. Išvažiuojamojo posėdžio metu komisijos nariai aptarė savivaldybių vaidmenį sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir psichikos sveikatos stiprinimo klausimus.
„Mokslu grįsta, kokybiška pagalba priklausomybės ligų gydyme turi būti prieinama visur ir visiems. Vaikų ir paauglių psichiatrų poreikis turi būti atliepiamas ruošiant šiuos specialistus mūsų šalies universitetuose. Taip pat labai svarbu peržiūrėti ilgalaikius priklausomybės ligų gydymo tikslus, stiprinti asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų priklausomybės ligomis sergantiems asmenims tęstinumą ir kokybę. Strateginiame dokumente „Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų“ įvardintas tikslas, kad skirtingiems visuomenės narių poreikiams būtų užtikrinamos tikslingai finansuojamos, nacionalinius ir tarptautinius kokybės standartus atitinkančios paslaugos, o kartu – peržiūrimos ir koreguojamos gydymo ir žalos mažinimo paslaugos, atsižvelgiant į esamus poreikius. Tuo pačiu noriu pasidžiaugti, kad stigmatizavimo šioje srityje mažėja, o tai prisideda prie greitesnio problemos sprendimo ir asmenų gijimo“, – apie priklausomybės ligų gydymą kalbėjo komisijos pirmininkas prof. Dr. Saulius Čaplinskas.
RPLC filialai veikia 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. RPLC užtikrina sveikatos priežiūros paslaugas II priklausomybių psichiatrijos lygyje ir metodinį vadovavimą žemo slenksčio paslaugų kabinetų darbuotojams bei kitiems priklausomybių srityje dirbantiems specialistams.
RPLC 2024 m. teikė šias ambulatorines paslaugas: 22294 gydymo epizodai, iš jų – 1020 nepilnamečių, 2638 asmenys gydėsi neatskleidžiant asmens tapatybės, 328 asmenys į RPLC nukreipti probacijos tarnybos/teismo, 261 asmuo buvo nukreiptas Vaiko teisių apsaugos institucijų, 753 asmenys RPLC gydėsi opioidiniais vaistiniais preparatais (metadonu) ir 103buprenorfinu-naloksonu.
2024 m. RPLC stacionariniuose skyriuose bendras gydytų pacientų skaičius – 4827: alkoholinės ir narkotinės abstinencijos skyriuje – 3040, Minesotos programoje – 583, stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje – 1112, nepilnamečių psichosocialinėje reabilitacijoje – 92.
Tęsiančių gydymą po abstinencijos 2024 m. išaugo iki 52 proc. (2017 m. – 14 proc.), motyvacinės terapijos pacientų skaičius 2024 m. išaugo iki 1112 pacientų (2017 m. – 207).
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorė Aušra Širvinskienė pasakojo, kad yra patvirtinta mokymų programa, skirta darbui su priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimaisiais (CRAFT metodas), metodinė medžiaga, susijusi su vaikų ir paauglių dienos stacionaru nacionaliniu mastu, atnaujintos esamos priklausomybės ligų metodikos.
RPLC, koordinuodamas ir teikdamas metodinę pagalbą, koordinuodamas finansinę paramą žemo slenksčio paslaugų kabinetams, taip pat vykdo metodinę veiklą ir bendradarbiauja su kitomis socialinėmis ir gydymo įstaigomis, Kalėjimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kitomis institucijomis.
Žemo slenksčio kabinetų tikslas – užkirsti kelią ŽIV ir kitoms infekcinėms ligoms plisti. Kabinetuose teikiamos šios mobilios ir (ar) stacionarios žemo slenksčio paslaugos: adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių dalijimas, prezervatyvų dalijimas, konsultavimas ir informavimas, tarpininkavimas, asmens higienos paslaugos, tvarsliavos dalijimas, žaizdų perrišimas, atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas ir kitos paslaugos. Iš viso žemo slenksčio kabinetuose užfiksuoti 79826 apsilankymai, atlikta 5756 ŽIV testų, išdalinta 1842 naloksono rinkinių.
Diskusijoje, kurioje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filialo, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių atstovai, aptarti iššūkiai, su kuriais susiduriama priklausomybės ligų gydymo srityje. Išsakytas esminis vaikų ir paauglių psichiatrų trūkumas, dabartinių psichiatrų pasiruošimo ir žinių stygius dirbant su priklausomybės ligomis sergančiais asmenimis. Pažymėta, kad šiuo metu RPLC stažuojasi 92 studentai ir 41 gydytojas rezidentas.
Remiantis gerąja praktika, ateityje numatyta parengti 5 multidimencinės šeimos terapijos komandas, kurios veiktų visuose RPLC filialuose ir dirbtų su nepilnamečiais asmenimis bei jų tėvais.
Išvažiuojamajame posėdyje kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD), Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistėmis taip pat aptartas savivaldybių vaidmuo sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos ir psichikos sveikatos gerinimo klausimus.
NTAKD atstovė pristatė, kad yra sukurtas NTAKD ir savivaldybių administracijų deleguotų atstovų tinklas, skirtas glaudesniam tarpusavio bendradarbiavimui. Šiame tinkle su savivaldybėmis yra dalinamasi svarbia ir aktualia informacija, tad savivaldybės, kaip pagrindinės prevencijos vykdytojos, praktiškai įgyvendina prevencines priemones, pritaikytas pagal vietos poreikius ir iššūkius, vyksta gyvi tinklo narių susitikimai.
Taip pat kalbėta ir apie tai, kad sukurtas mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą tvarkos aprašas. Šis jau pateiktas savivaldybėms, pastarosios yra kviečiamos tvarkos aprašą išbandyti ir pritaikyti savo teritorijoje esančiose mokyklose. Pažymėtina, kad savivaldybės gali pritaikyti ir keisti aprašo nuostatas pagal vietos poreikius ir dalintis patirtimi bei pasiūlymais dėl jo tobulinimo. Akcentuota, kad aprašas bus tobulinamas, remiantis savivaldybių grįžtamuoju ryšiu, kol bus sukurtas teisinis pagrindas galutinei tvarkai įtvirtinti.
Kaip viena iš pagalbos priemonių 12–18 m. jaunuoliams, eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems alkoholį ir / ar narkotikus, buvo įvardytas Ankstyvosios intervencijos programos vykdymas savivaldybėse. Komisija išgirdo, kad Panevėžio miestas pravedė 6 užsiėmimus, o iš viso mokymuose dalyvavo 50 jaunuolių.
Šios programos tikslas – motyvuoti jaunuolius, jau pabandžiusius psichoaktyviąsias medžiagas, atsisakyti šių medžiagų vartojimo tol, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė. Programos vykdymą organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantis visuomenės sveikatos biuras.
Savivaldybėse taip pat vykdomas plėtros programos projektų įgyvendinimas – ankstyvosios intervencijos ir saugaus naktinio gyvenimo modelio diegimas. Projektą įgyvendinantys partneriai – savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Numatytos 2 projekto poveiklės: trijų ankstyvųjų intervencijų programų parengimas bei pritaikymas naudoti Lietuvoje ir programos, skirtos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai pasilinksminimo vietose, parengimas ir pritaikymas.
NTAKD organizuoja specialistų kompetencijų tobulinimo mokymų ciklą visose savivaldybėse skirdamas 10 mokymų ciklų, kurie bus įgyvendinami 10-yje Lietuvos apskričių. Mokymų metu nagrinėjamos šios temos: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijos, bendruomenės įsitraukimo svarba, tėvų vaidmuo prevencijoje, gerosios praktikos ir naujausių prevencijos priemonių pristatymas, naujos psichoaktyviosios medžiagos – tendencijos, grėsmės ir prevencijos rekomendacijos.
Komisijos nariai galiausiai apsilankė Stasio Eidrigevičiaus menų centre – Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinėje įstaigoje. Šiame menų centre veikia nuolatinė S. Eidrigevičiaus ekspozicija, organizuojamos parodos, vykdomos edukacijos ir renginiai, įtraukiantys ne tik Panevėžio miesto, rajono gyventojus, bet pritraukiantys gausų būrį kitų didmiesčių lankytojų.
Pagrindinis centro tikslas – padidinti miesto bendruomenės įtrauktį į kultūros kūrimą ir naudojimąsi kultūros produktais bei paslaugomis. Vykdomos bendros iniciatyvos su socialinėmis, švietimo, etnografinėmis, sveikatos ir meno organizacijomis. „Stasys Museum“ iš viso jau pravesta 693 edukacijų, kuriose iš viso sudalyvavo 13005 dalyviai. Netrukus čia pradės veikti „Vaikų miško paviljonas“ – iš pradžių sumanytas ir pristatytas kaip Lietuvos paviljonas 18-ojoje Venecijos architektūros bienalėje 2023 m., jis tęs savo gyvavimą Panevėžyje, suteikdamas erdvę muziejaus edukacinėms programoms.
Ši instaliacija – struktūra, siūlanti įvairias galimybes žaisti, bendrauti ir diskutuoti. Ji veikia kaip žaidimų ir mokymosi priemonė, skatinanti ir pripažįstanti unikalų vaikų požiūrį į mišką, jų gebėjimą jį stebėti, interpretuoti ir su juo sąveikauti, taip pabrėžiant vaikų svarbą formuojant miško ateitį. Paviljonas pastatytas iš Kuršių nerijos miškų medienos, kuri įprastai naudojama biokurui ar popieriaus gamybai. Žaidimų erdvė sukonstruota iš įvairaus storio pagal užsakymą pjaustytų medienos elementų – nuo plonų kaip popierius iki storų juodalksnio, kalnapušės, baltažiedės robinijos, beržo, kaštono, klevo ir pušies lentų.
Komisijos nariai pasidžiaugė Panevėžio mieste sukurta erdve, kuri kaip prevencinė priemonė prisideda prie aplinkos, kurioje asmuo gyvena, mokosi, dirba ir kuria, keitimo.
Daugiau informacijos:
Komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas
Tel. (0 5) 209 6603
Parengė
Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus patarėja Erika Mikalajūnienė
Tel. (0 5) 209 6815
Agnė Radžiūtė