Seimo Jūrinių reikalų komisija išbandė jūrininkų mokymo simuliatorius ir nagrinėjo Klaipėdos uostui ir miestui kylančius iššūkius

2025 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Jūrinių reikalų komisija surengė išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje.

Rytinėje posėdžio dalyje komisija lankėsi Lietuvos jūreivystės akademijoje. Komisijos nariai susipažino su mokymo baze, išbandė elektroninius navigacijos treniruoklius, imituojančius realius laivo valdymo scenarijus, apžiūrėjo mokymosi įrangą laivo gyvybingumo ir žmonių gyvybių išsaugojimo, medicinos, radijo ryšio, elektroninių jūrlapių ir kitose laboratorijose.

Komisija, išklausiusi pranešimą apie Lietuvos jūrininkų konkurencingumo mažėjimą ir socialinių garantijų trūkumą tarptautinėje laivyboje, pasiskirstė kuravimo sritimis. Kiekvienas komisijos narys nuo šiol turės svarbią jūrinę temą, į kurią gilindamasis ieškos tobulinimo galimybių ir vėlesniuose posėdžiuose pristatys siūlymus komisijos sprendimams.

Popietinėje dalyje Jūrinių reikalų komisija Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje susitiko su generaliniu direktoriumi Algiu Lataku ir Klaipėdos miesto meru Arvydu Vaitkumi. Bendrovės vadovas pristatė uosto veiklą: uosto konkurencinį pranašumą tarptautiniu mastu, žaliojo uosto viziją, plėtros planus – vandenilio gamybą ir pildymą, naują kruizinių laivų terminalą ir kitus didelius projektus. Klaipėdos uosto kanalo gylis šiandien siekia 15,5 m, o turima krantinė – 23 km. A. Latakas pasidžiaugė, kad 2024 m. uosto metinė krova siekė apie 35,5 mln. t, uosto kompanijos aptarnavo beveik 5500 laivų, suremontuota beveik 100 laivų, atvyko virš 50 kruizinių laivų ir beveik 400 tūkst. keleivių ir turistų. Kiekviena veikla viršijo 2023 m. rodiklius.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus apgailestavo, jog uostui dirbant pelningai, miestui atitenka nepakankama lėšų dalis. Dabartiniai geležinkeliai ir magistraliniai keliai, skirti aptarnauti uosto krovą, yra nepakankami ir labai taršūs. Naujiems logistikos keliams trūksta valstybės dėmesio ir skiriamų lėšų. Mero  nuomone, miesto gyventojų mokesčiai neturėtų būti skirti viadukų, aplinkkelių ir kitų komunikacijų statybai, kuriais naudojasi visos Lietuvos ir užsienio vežėjai – šios lėšos turėtų būti skiriamos iš nacionalinio biudžeto.

Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas Robertas Kaunas pasidžiaugė, kad kartu posėdyje dalyvavę uosto ir miesto vadovai įsitraukia į iššūkių sprendimą ir ieško naudingiausių abejoms pusėms galimybių. Komisijos pirmininko pavaduotojas Tomas Domarkas pasiūlė bendradarbiauti teisėkūros srityje, ieškant palankiausių uostui sprendimų.

Parengė

Jūrinių reikalų komisijos patarėjas Rolandas Juknevičius

Tel. (8 5) 209 6845, el. p. [email protected]