Vilniaus Gabijos progimnazijos moksleivių kūrybinių darbų paroda (III rūmai)

2025 m. rugsėjo 17 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Rugsėjo 17 – spalio 1 dienomis Seimo III rūmų parodų galerijoje Seimo nario Vytauto Juozapaičio iniciatyva eksponuojama Vilniaus Gabijos progimnazijos įvairaus amžiaus moksleivių kūrybinių darbų paroda iš trejų tematikų:

Paroda „Žalčio karūna“ skirta 150-osioms lietuvių dailininko simbolisto Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Be to, 2025 metų talismanas yra gyvatė, todėl pagrindinis parodos motyvas – žaltys ir gyvatė, kurie lietuvių mitologijoje buvo laikomi gyvybės, energijos ir nemirtingumo simboliais. Lietuvių liaudies mene dažnai aptinkamas biblijinis vaizdinys, kai gyvatė ar žaltys yra apsivyniojęs aplink Gyvybės medį arba stulpą. 

Ropliai domino ne tik liaudies menininkus. Jie vaizduojami ir profesionaliajame mene. M. K. Čiurlionio meninėje kūryboje svarbią vietą užima žalčio motyvas. Tai matome jo „Žalčio sonatoje”, kurią sukurti padėjo mitai ir pasakos apie gyvates bei žalčius. Savo „Žalčio sonata” menininkas norėjo išreikšti gimstančios ir triumfuojančios dievybės, galbūt ir blogio bei jo įveikimo arba senovės lietuvių žalčio garbinimo, dieviškosios šviesos, išminties pažinimo, nesibaigiančios gyvybės simbolį. 

Mokiniai, susipažinę su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, ją savitai interpretavo savo vaizduojamuose siužetuose. Kompozicijos centre piešė žalčio su karūna motyvus, juos jungė su gamtos, pilies fragmentais ar valdovo siluetu, papildė tautinių juostų raštais. Kaip ir Čiurlionis, mokiniai bandė sujungti tapybą ir muziką, jos ritmą, stengėsi pakartoti dailininko kūrinių spalvas. Europos meniniame gyvenime tuo metu buvo populiari menų sintezės idėja. Manyta, kad skirtingos meno rūšys viena kitą gali papildyti, pavyzdžiui, muzika gali kelti vaizdų asociacijas, o paveikslo spalvos ir linijos – garsų. Šis reiškinys vadinamas sinestezija. Mokinių darbai atlikti aliejine pastele ir guašu. Piešinius papildo senoviniai baltų ženklai. Moksleivių dailės mokytoja Audronė Mockuvienė.

Piešinių paroda „AŠ myliu Vilnių“. Šiuos darbus mokiniai atliko, kai dar mokėsi šeštoje klasėje. Tapybos darbus parodoje apjungia širdies motyvas bei Lietuvos trispalvė. Mokiniai tobulino tapybinius įgūdžius – pagal paruoštą iškarpą (formą) širdies viduje tapė pasirinktą Vilniaus miesto fragmentą monochrominėmis spalvomis. Monochrominis (mono + chrominis) – vienspalvis, tapyboje naudojami vienos spalvos keli atspalviai. Mokiniai tapybos darbuose naudojo juodą, baltą bei trečią pasirinktą guašo spalvą. Foną nuspalvino Lietuvos vėliavos spalvomis. Lietuvos trispalvė – jungiamoji grandis, parodos darbus papildo septintų klasių mokinių karpiniai tema „Pasaulio medis“, kurių fone – mūsų šalies vėliava. Pasaulio medis – mitinis motyvas, išreiškiantis universalų pasaulio vaizdą. Pasaulio medis jungė, kaip galvojo senovės lietuviai, atskirus pasaulius: medžio viršuje – dangaus šviesuliai, kamienas – žemė, šaknys – požemis. Dailėje šis medis vaizduojamas apsuptas paukščių, žalčių, dangaus šviesulių, gėlių žiedų. Moksleivių dailės mokytoja Audronė Mockuvienė.

Paroda „Medžio mozaika“ – tai 8 klasių mokinių technologijų konstrukcinės srities darbai, atlikti mišria technika. Kompozicijų centre – gamtos motyvai. Darbai lakoniški, medžio specifika pareikalavo atsisakyti smulkių detalių gausos. Medinės kompozicijos sudarytos iš 8 ir daugiau spalvotų detalių, kurios buvo kruopščiai nušlifuotos, nulakuotos ir suklijuotos. Šia sudėtinga technologijų užduotimi skatinamas mokinių kūrybiškumas, kruopštumas, individualumas.  Technologijų mokytojos: Laura Kaziliūnienė, Laura Šeštavickienė, Danguolė Narečionienė.

Daugiau informacijos:

Informacijos ir komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė

Asta Markevičienė, tel. (0 5) 209 6202, el. p. [email protected]