Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė I. Kižienė: „Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame, turi vesti link Lietuvos, kurioje negalia yra ne kliūtis“

2025 m. rugsėjo 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės Indrės Kižienės sveikinimo kalba, pasakyta Seimo minėjime, skirtame Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įsigaliojimo Lietuvoje 15-osioms metinėms paminėti: 

Gerbiamieji kolegos, brangūs svečiai,

šiandien minime svarbią datą – prieš penkiolika metų, 2010 metų rugsėjo 17 dieną, Lietuvoje įsigaliojo Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija ir jos Fakultatyvusis protokolas. Šis dokumentas tapo galingu įrankiu, padėjusiu pamatus teisingesnei ir įtraukesnei visuomenei.

Konvencija, priimta 2006 metų gruodžio 13 dieną Niujorke, yra pirma privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, skirta asmenų su negalia teisėms. Ji žymi esminį lūžį: asmenys su negalia iš „labdaros, medicininio gydymo ir socialinės apsaugos objektų“ tapo teises turinčiais „subjektais“. Šis pokytis suteikia galios žmonėms patiems priimti sprendimus, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir reikalauti pagarbos savo prigimtiniam orumui. Neatsitiktinai šią konvenciją pirmąją dieną pasirašė net aštuoniasdešimt dvi Jungtinių Tautų valstybės narės – tai yra didžiausias skaičius valstybių, pasirašiusių bet kurią konvenciją pirmąją dieną. Šiandien prie šio bendro tikslo yra prisijungusios 192 pasaulio šalys ir Europos Sąjunga. Tai rodo platų konsensusą ir bendrą moralinį įsipareigojimą.

Konvencijos tekstas yra dešimtmečius trukusio Jungtinių Tautų darbo, kuriuo siekiama pakeisti požiūrį į asmenis su negalia, rezultatas.

Šis dokumentas atsirado dėl įvairių grupių sutarimo, jis simbolizuoja naujos asmenų su negalia teisių apsaugos gimimą, perėjimą nuo valstybės primetamos politikos prie racionalių kompromisų. Rengiant galutinę teksto redakciją, svariai prisidėjo asmenų su negalia nevyriausybinės organizacijos, ekspertai ir kitos suinteresuotos grupės. Konvencija, kurią ratifikavome kartu su dauguma pasaulio valstybių, nėra tik formalumas, tai – mūsų bendras moralinis įsipareigojimas užtikrinti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo fizinės ar protinės būklės, galėtų gyventi oriai ir visavertiškai. Šis teisės aktas padėjo pamatus, į kuriuos atsiremdami galime kurti Lietuvą – valstybę, kurioje negalia nėra kliūtis, o tiesiog vienas iš žmogaus gyvenimo aspektų.

Per pastaruosius penkiolika metų Lietuva padarė reikšmingą pažangą. Svarbu paminėti, kad pagerėjo asmenų su negalia integracija į darbo rinką, švietimą ir visuomenės gyvenimą. Sukūrėme daugiau prieinamos infrastruktūros ir paslaugų, o visuomenės požiūris tampa vis atviresnis ir įtraukesnis. Kaip pavyzdį galime paminėti 2022 metais priimtą Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir nuo 2024 metų pradėjusią veikti Asmenų su negalia teisių apsaugos agentūrą, taip pat prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikiančią Asmenų su negalia gerovės tarybą. Tai yra konkretūs žingsniai, atspindintys valstybės susirūpinimą ir ryžtą keistis.

Didelis dėmesys skiriamas asmenims su negalia ir dvidešimtosios Vyriausybės programoje siekiant dar labiau pagerinti šios visuomenės grupės padėtį. Programoje numatytas siekis mažinti asmenų su negalia diskriminaciją, didinti asmenų su negalia užimtumą, planuojama skirti daugiau dėmesio asmenims su sunkia negalia, norima įkurti jaunuoliams su sunkia negalia skirtas socialines dirbtuves. Ir tai tik keletas Vyriausybės programos pavyzdžių.

Vis dėlto turime pripažinti, kad dar laukia nemažai darbų. Dar susiduriame su iššūkiais – išankstiniu nusistatymu, diskriminacija, nepakankamai prieinamomis viešosiomis erdvėmis. Dažnai į asmenis su negalia vis dar žvelgiama kaip į socialinių paslaugų gavėjus, o ne kaip į lygiaverčius visuomenės narius, ekspertai akcentuoja pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia. Būtina atidžiau vertinti jų poreikius ir kurti politiką, kuri ne tik atitiktų Konvencijos nuostatas, bet ir aktyviai prisidėtų prie tikrų pokyčių.

Šiandien, minint šią sukaktį, kviečiu jus atnaujinti mūsų įsipareigojimą. Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame, turi vesti link Lietuvos, kurioje negalia yra ne kliūtis. Mūsų bendras darbas turi tęstis kiekvieną dieną, kad sukurtume geresnę, įtraukesnę ir teisingesnę ateitį visiems. 

Noriu nuoširdžiai padėkoti Asmenų su negalia teisių komisijos nariams už bendrą darbą, siekiant pagerinti asmenų su negalia padėtį ir mažinti išankstinį nusistatymą. Dėkoju visiems už jūsų indėlį ir pastangas. Švęskime šią sukaktį ne tik kaip pasiekimą, bet ir kaip įkvėpimą tolesniems darbams.