Seimas paminėjo Asmenų su negalia teisių konvencijos įsigaliojimo 15-ąsias metines

2025 m. rugsėjo 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo posėdyje paminėtos Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įsigaliojimo Lietuvoje 15-osios metinės. 

Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė pabrėžė, kad prieš penkiolika metų įsigaliojusi konvencija tapo galingu įrankiu, padėjusiu pamatus teisingesnei ir įtraukesnei visuomenei. „Ji žymi esminį lūžį: asmenys su negalia iš „labdaros, medicininio gydymo ir socialinės apsaugos objektų“ tapo teises turinčiais „subjektais“. Šis pokytis suteikia galios žmonėms patiems priimti sprendimus, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir reikalauti pagarbos savo prigimtiniam orumui“, – savo kalboje sakė Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos vadovė.

Pasak I. Kižienės, šis teisės aktas padėjo pamatus, į kuriuos atsiremdami galime kurti Lietuvą – valstybę, kurioje negalia nėra kliūtis, o tiesiog vienas iš žmogaus gyvenimo aspektų. „Per pastaruosius penkiolika metų Lietuva padarė reikšmingą pažangą. Svarbu paminėti, kad pagerėjo asmenų su negalia integracija į darbo rinką, švietimą ir visuomenės gyvenimą. Sukūrėme daugiau prieinamos infrastruktūros ir paslaugų, o visuomenės požiūris tampa vis atviresnis ir įtraukesnis“, – teigė parlamentarė. Ji atkreipė dėmesį, kad siekiant dar labiau pagerinti asmenų su negalia padėtį, dvidešimtosios Vyriausybės programoje numatytas siekis mažinti asmenų su negalia diskriminaciją, didinti asmenų su negalia užimtumą, planuojama skirti daugiau dėmesio asmenims su sunkia negalia, norima įkurti jaunuoliams su sunkia negalia skirtas socialines dirbtuves.

Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės I. Kižienės tvirtinimu, būtina atidžiau vertinti jų poreikius ir kurti politiką, kuri ne tik atitiktų Konvencijos nuostatas, bet ir aktyviai prisidėtų prie tikrų pokyčių. „Dar susiduriame su iššūkiais – išankstiniu nusistatymu, diskriminacija, nepakankamai prieinamomis viešosiomis erdvėmis. Dažnai į asmenis su negalia vis dar žvelgiama kaip į socialinių paslaugų gavėjus, o ne kaip į lygiaverčius visuomenės narius, ekspertai akcentuoja pernelyg institucinį valstybės požiūrį į žmones su negalia“, – kalbėjo I. Kižienė, kviesdama politikus atnaujinti įsipareigojimą.

Žmogaus teisių ekspertas, buvęs Jungtinių Tautų Asmenų su negalia komiteto vicepirmininkas prof. dr. Jonas Ruškus savo kalboje akcentavo, kad ši konvencija yra kaip švyturys, kuris parodė, kuria kryptimi mes turime eiti, ką mes turime daryti.

„Kartais žmonės sako: konvencija prikūrė naujų teisių. Ne! Jungtinių Tautų asmenų su negalia konvencija neprikūrė jokių naujų žmogaus teisių, ji patikslina, paaiškina esamas žmogaus teises, visiems galiojančias žmogaus teises negalios aspektu ir aprėpia visas žmogaus teises, kurios, žinoma, yra pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės, ir bazė yra, pagrindas yra orumas, laisvė ir lygybė lygiai su visais žmonėmis“, – sakė žmogaus teisių ekspertas.

J. Ruškus pakvietė visas valstybės institucijas bendradarbiauti ir nuolat konsultuotis su žmonių su negalia teises atstovaujančiomis organizacijomis, vadovautis Jungtinių Tautų Asmenų su negalia komiteto pateiktomis rekomendacijomis, gairėmis, išaiškinimais. Jo vertinimu, Lietuva 2026-aisiais tikrai gaus teigiamus šio komiteto įvertinimus už tam tikrus sprendimus asmenų su negalia srityje, tačiau kartu atkreipė dėmesį į reikšmingus trūkumus, dėl kurių sulauks pastabų.

Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencija ir jos Fakultatyvusis protokolas Lietuvoje įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 17 d.

Ši konvencija, priimta 2006 metų gruodžio 13 dieną Niujorke, yra pirma privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, skirta asmenų su negalia teisėms. Šiandien prie šio dokumento yra prisijungusios 192 pasaulio šalys ir Europos Sąjunga.

Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkės Indrės Kižienės kalba 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]