Seimas paminėjo M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines

2025 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo posėdyje paminėtos M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės ir Kultūros diena.

„M. K. Čiurlionis yra viena ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių. Jo darbai iki šiol garsina Lietuvą pasaulyje kaip originalios meninės vizijos šalį. Jo kūryba tapo svarbia tautinės tapatybės ir kultūros savitumo dalimi. Kviečiu visus prisiminti M. K. Čiurlionio palikimą, sugrįžti prie jo kūrinių ir dar kartą įvertinti, kokį genialų menininką užaugino Lietuva“, – minėjimą pradėjęs sakė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Filosofijos daktaras, meno filosofijos tyrinėtojas ir kultūros teoretikas prof. Antanas Andrijauskas savo kalboje M. K. Čiurlionį įvardijo kaip išskirtinę figūrą. „Kai galvoju apie M. K. Čiurlionį, tai iš tikrųjų niekas taip giliai neišauga iš lietuviškų dainų, iš mūsų kraštovaizdžio, peizažo spalvų, kaip jisai. Tai vienintelis, tikrai tikras, nekvestionuojamas lietuvių genijus“, – pabrėžė meno filosofijos tyrinėtojas. 

Pasak prof. A. Andrijausko, vienas ryškiausių M. K. Čiurlionio bruožų, nors ir augo lenkiškoje aplinkoje, buvo tautiškumas. „Tautiškumas, kuris persmelkė jo kūrybą, kuris persmelkė jo sąmonę, suvokimą, kad jisai turi tarnauti, taip pavergtai lietuvių tautai“, – sakė meno filosofijos tyrinėtojas.

Seimas 2025-uosius yra paskelbęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais.

1875 m. rugsėjo 22 d. gimusio lietuvių kompozitoriaus, dailininko, chorų dirigento, literato ir kultūros veikėjo M. K. Čiurlionio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginami Renesanso menininkų universalumui.

Per dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. 

Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]