Seimas svarstys siūlymus, kaip gerinti įvaikinimo ir vaikų globos reglamentavimą

2025 m. rugsėjo 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimui pristatytos Civilinio kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisos, parengtos tobulinant įvaikinimo ir globos reglamentavimą.

„Poreikis patikslinti Civilinio kodekso nuostatas atsirado įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, kurio Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, jog vaiko globėju gali tapti asmuo, kuris nėra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio“, – pristatydama projektus sakė laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas Inga Ruginienė. 

Pasak jos, rengiant pakeitimus buvo peržiūrėtos ir kitos Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso, Šeimynų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Išmokų vaikams ir Socialinių paslaugų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios vaiko globos organizavimą bei įvaikinimą, dėl kurių taikymo praktikoje kyla iššūkių arba jas taikant trūksta teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo. 

„Teikiamų įstatymo projektų paketu siūloma atsisakyti tiek dabar numatytos nustatytos minimalios 21 metų, tiek maksimalios 65 metų amžiaus ribos siekiant tapti vaiko globėju rūpintoju, didesnį dėmesį skiriant individualiam asmenų gebėjimui, gebėjimų vertinimui. Siūloma savivaldybės mero funkcijas, susijusias su laikinosios globos rūpybos nustatymo ir laikinojo globėjo rūpintojo skyrimu, atleidimu ir nušalinimu, perduoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Atitinkamai patikslinti laikinosios globos rūpybos organizavimo ir nustatymo procesus, atskirti ir išgryninti globos rūpybos organizavime dalyvaujančių subjektų funkcijas“, – sakė I. Ruginienė.

Laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė pabrėžė, kad priėmus teikiamus įstatymus būtų užtikrintas efektyvesnis vaiko globos, rūpybos ir įvaikinimo organizavimas, keičiamų teisės aktų nuostatos taptų aiškesnės, tikslesnės ir sistemiškai derančios tiek tarpusavyje, tiek su kitų teisės aktų normomis.

Civilinio kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-625) ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo vieningai pritarė 78 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Visus projektus Seimo posėdyje numatoma svarstyti lapkričio 18 d.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]