Seime surengta diskusija apie 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą

2025 m. spalio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien Seimo posėdyje įvyko diskusija „2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa. Lietuvos prioritetai ir Europos Sąjungos strateginiai tikslai“.

Diskusijoje kalbėjęs Europos Komisijos narys, atsakingas už biudžetą, kovą su sukčiavimu ir viešąjį administravimą, Piotras Serafinas, pristatydamas Komisijos pateiktą naują pasiūlymą dėl Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos biudžeto, pažymėjo, kad jis siekia išlaikyti pusiausvyrą.

„Mes toliau remiame politikos kryptis, kurios pasiteisino, tuo pačiu metu mes reaguojame ir į naujus iššūkius, tai yra iššūkius, susijusius su gynybos saugumu ir konkurencingumu. Siekiame išlaikyti Europos sanglaudos ir žemės ūkio politiką kaip vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos biudžeto ramsčių. Tačiau jų biudžetai išliks stabilūs. Naujus išteklius skirsime toms sritims, kuriose politinis poreikis yra didžiausias, tai yra gynybai, saugumui, konkurencingumui ir sienų apsaugai“, – sakė P. Serafinas.

Pasak Europos Komisijos nario, pasiūlymo pagrindą sudaro nacionaliniai ir regioniniai partnerystės planai. „Tai yra naujas integruotas bendro investavimo būdas. Europos prioritetai yra bendri, tačiau mūsų iššūkiai yra įvairūs. Šie planai sujungia reformas ir investicijas į vieną nuoseklią sistemą, susiejančią sanglaudos, žemės ūkio ir kitas pagrindines programas, kurių bendra finansavimo suma siekė 865 mlrd. eurų. Planai bus įgyvendinami kartu su Komisija, su nacionaliniais, regioniniais subjektais“, – kalbėjo Europos Komisijos atstovas.

Anot P. Serafino, žemės ūkio politika ir toliau išliks svarbia politikos kryptimi siekiant užtikrinti maisto saugą. „Mes stengsimės pasirūpinti, kad ūkininkams būtų išlaikomas stabilus finansavimas, ir tam bus rezervuota apie 300 mlrd. eurų. Finansavimas žemės ūkiui bus paprastesnis“, – pabrėžė pranešėjas. Pasak jo, taip pat siekiant tinkamai reaguoti į bendrus iššūkius pasienyje ir sustiprinti Europos pajėgumus, fondai bus integruojami į nacionalinius ir regioninius planus.

„Valstybės narės gaus iš anksto paskirtą 34 mlrd. eurų sumą migracijai ir sienų valdymui, tai yra tris kartus daugiau, nei šiuo metu skirta suma. Mes padvigubinsime FRONTEX agentūros ir Europolo finansavimą. Pasiūlyme atsižvelgiama į konkrečius Europos Sąjungos išorės sienos turinčių valstybių narių poreikius, ypač atsižvelgiant į dabartine geopolitinę padėtį. Komisija aiškiai pripažįsta svarbų Lietuvos vaidmenį išsaugant sąjungos išorės sienai ir užtikrinant regiono saugumą, todėl pasiūlymu didinamas finansavimas sienų valdymui ir atsparumo priemonėms. Taip pat yra numatyta papildoma suma regionams, kurie turi pasienį su Baltarusija ir Rusija“, – akcentavo Europos Komisijos narys. Anot jo, gynyba dabar yra Europos prioritetas ir tai aiškiai atsispindės skaičiuose.

Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė pažymi, kad derybos dėl ES daugiametės finansinės programos greičiausiai nebus lengvos, o galutinis susitarimas gali būti priimamas tuo metu, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. Anot jos, tai – svarbi galimybė Lietuvai aktyviai prisidėti formuojant svarbiausius Europos sprendimus.

„Šalia mūsų ir prie Europos Sąjungos sienų vykstantis rusijos agresijos karas, hibridinės grėsmės, informaciniai išpuoliai verčia mus imtis skubių veiksmų ir įpareigoja siekti, kad naujoji ES finansinė programa užtikrintų ilgalaikį ir tvarų ES gynybos pramonės finansavimą, o kartu ir stabilų  paramos Ukrainai finansavimą“, – pabrėžė R. Budbergytė

Kaip pažymėjo Europos reikalų komiteto vadovė, Lietuvai svarbu ir reikšmingai padidintas finansavimas strategiškai svarbiems transporto, energetikos infrastruktūros, karinio mobilumo projektams. „Tokie projektai, kaip „Rail Baltica“ ar „Via Baltica“, yra daugiau nei transporto koridoriai. Jie tiesiogiai stiprina Baltijos šalių ryšį su Vakarų Europa, prisideda prie NATO mobilumo, didina regiono konkurencingumą. Todėl, šiandien džiaugiuosi, kad šiems projektams skiriamas aiškus prioritetas ir tinkamas finansavimas. Tačiau svarbu nepamiršti ir finansavimo poreikio kritinės infrastruktūros atsparumui stiprinti“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotoja.

Vertindama naują ES biudžeto integruotą modelį R. Budbergytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvai svarbu, kad šis naujas mechanizmas nesusilpnintų atskirų ES politikų. „Jeigu turėsime bendrą planą, bendrą sistemą, iškyla rizika, kad tradiciškai stiprios politikos, tokios kaip Bendra žemės ūkio ar žuvininkystės politika, praras savarankiškumą ir taps sudėtingiau įgyvendinti tikslus, užtikrinti rezultatus. Todėl sieksime, kad Sanglaudos ir žemės ūkio politika išliktų aiškiai atskirtos ir tinkamai finansuojamos, ir kad būtų užbaigtas tiesioginių išmokų konvergencijos procesas, kad ES ūkininkai, tame tarpe ir Lietuvos, konkuruotų vienodomis sąlygomis“, – pabrėžė Europos reikalų komiteto pirmininkė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas diskusijoje teigė, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad mums visiems reikia finansiškai tvirtos, saugios ir konkurencingos Europos Sąjungos, gebančios greitai reaguoti į krizes ir užtikrinti, kad ekonominė konvergencija tarp valstybių narių ne tik išliktų, bet ir stiprėtų.

„Sanglauda yra vienas iš kertinių ES solidarumo principų. Mums kelia nerimą, kad jos realus finansavimo lygis gali mažėti, nors regioniniai skirtumai išlieka vis dar dideli“, – sakė A. Sysas. 

Lietuvos politikas akcentavo, kad Lietuva ir toliau sieks užbaigti tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos procesą, kad visų valstybių narių ūkininkai turėtų lygias sąlygas bendroje rinkoje. „Kartu būtina išlaikyti pakankamą finansavimą abiem BŽŪP ramsčiams – tiek tiesioginėms išmokoms, tiek kaimo plėtrai. Tačiau nepritariame, kad BŽŪP tikslai būtų perkelti į Nacionalinį ar Regioninį partnerystės planą. Tai didintų administracinę naštą ir mažintų veiksmingumą“, – tvirtino Biudžeto ir finansų komiteto vadovas. Anot jo, siūloma išlaikyti dabartinį mechanizmą, užtikrinantį lankstumą ir realistinį projektų įgyvendinimo tempą.

Diskusijoje kalbėję Seimo frakcijų atstovai – Jurgita Šukevičienė, Ingrida Šimonytė, Algirdas Butkevičius, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas – pateikė savo frakcijų požiūrį, pabrėždami nacionalinių interesų atstovavimo svarbą derybose dėl naujos septynerių metų ES finansinės perspektyvos.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]