Seimo Europos reikalų komitetas: Europos auditoriai perspėja – didėjanti ES skolos našta gali paveikti ateities ES biudžetus

2025 m. spalio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų (EAR) narė Laima Andrikienė, pristatydama 2024 m. finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto vykdymo ataskaitą Seimo Europos reikalų komitetui pažymėjo, kad klaidų, darančių įtaką ES išlaidoms, lygis sumažėjo iki 3,6 proc., palyginti su 5,6 proc. 2023 m. Tai sudarė 6 mlrd. eurų ES biudžeto išlaidų, patirtų nustačius ES arba nacionalinių teisės aktų pažeidimus. Šių klaidų lygis išlieka reikšmingas ir gana paplitęs, todėl jau šeštus metus iš eilės Europos auditoriai pateikė neigiamą nuomonę dėl ES išlaidų. Dažniausiai problemos kyla dėl netinkamų projektų finansavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų.

Metinėje ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į sparčiai augančią ES skolinimosi naštą. 

„Būtina spręsti dabartinius rimtus uždavinius, kuriems reikia finansavimo, tačiau tuo pat metu svarbu galvoti ir apie ilgalaikį biudžeto tvarumą, nes didžioji dalis grąžintinų skolų atidedama būsimoms kartoms“, – teigė L. Andrikienė. 

Europos auditoriai perspėja, kad iki 2027 m. negrąžintų paskolų suma gali viršyti 900 mlrd. eurų – tai beveik dešimt kartų daugiau nei prieš 2020 m., kai pradėta taikyti NGEU (angl. NextGenerationEU) laikinoji ekonomikos gaivinimo priemonė. Išlaidos palūkanoms šiuo biudžeto laikotarpiu gali viršyti 30 mlrd. eurų, o tai yra dvigubai daugiau nei prognozavo Europos Komisija (14,9 mlrd. eurų). 2028–2034 m. laikotarpiu šios palūkanos gali siekti beveik 74 mlrd. eurų. Auditoriai ragina politikos formuotojus pasirūpinti, kad auganti skolų našta būsimuose ES biudžetuose būtų valdoma patikimai ir atsakingai – pasitelkiant garantijas bei pakankamus finansinius išteklius tam, kad būtų išvengta skolos spąstų. 

Komiteto nariai domėjosi, kaip jau ketvirtus metus įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė RRF (angl. Recovery and Resilience Facility). Auditoriai pateikė sąlyginę nuomonę dėl šios priemonės išlaidų, pabrėždami, kad tokie finansavimo modeliai turėtų būti taikomi tik esant aiškiai atsakomybei, kai finansavimas būtų tiesiogiai susijęs su išmatuojamais rezultatais, o mokėjimai gali būti atsekami iki faktinių išlaidų ir naudos gavėjų. EAR ragina remtis šia patirtimi rengiant naują ES biudžetą po 2027 m., kad jis būtų tvaresnis ir skaidresnis.

Europos Audito Rūmai (EAR) yra ES nepriklausoma išorės audito institucija, ginanti ES mokesčių mokėtojų interesus. Pagrindinė EAR užduotis – įvertinti ES veiksmų ekonomiškumą, veiksmingumą, efektyvumą, teisėtumą ir tvarkingumą, siekiant pagerinti atskaitomybę, skaidrumą ir finansų valdymą. EAR taip pat teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.

Laima Andrikienė dirba trečioje EAR kolegijoje ir yra atsakinga už Europos Sąjungos išorės veiksmų, saugumo ir teisingumo  klausimus.

Parengė:

Seimo Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Aistė Pikiotienė, tel. (05) 209 6864