Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstys klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe

2025 m. gruodžio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstys parlamentinės kontrolės klausimą dėl mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe. Bus nagrinėjamos šių reiškinių tendencijos, prevencijos veiksmingumas ir iššūkiai. Posėdis vyks nuotoliniu būdu. Pradžia – 13 val. 

„Kelia didelį rūpestį viešumoje skelbiamos istorijos, atskleidžiančios darbe patirtą mobingą, psichologinį smurtą, priekabiavimą ar kitas smurto formas. Tai rodo, kad ne visais atvejais yra įgyvendinamos Darbo kodekso nuostatos, įpareigojančios darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Todėl būtina ieškoti efektyvių sprendimų, siekiant darbo aplinkoje užkirsti kelią veiksmams, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“ – teigia Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

Prieš kelerius metus buvo papildytas Darbo kodeksas, jame apibrėžiant smurtą ir priekabiavimą, draudžiamą darbe ir su darbu susijusių situacijų metu: „Smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, smurtą ir priekabiavimą dėl lyties (smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą), – bet koks nepriimtinas darbdavio (fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo) ar kitų darbuotojų taikomas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka ar (ir) atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ir (ar) neturtinė žala.“ 

Viena iš smurto formų darbe yra mobingas. Neretai mobingas, diskriminacija, priekabiavimas darbe dažniausiai analizuojami atskirai, nors organizacijoje vykstančiuose procesuose yra glaudžiai susiję. Mobingas – tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį asmuo arba grupė taiko dažniausiai kitam asmeniui. Tai socialinis reiškinys, lemiantis neigiamas ekonomines pasekmes.

Komisijos posėdyje bus išklausyta ir įvertinta Valstybinės darbo inspekcijos apie pastaraisiais metais gautus pranešimus dėl psichologinio smurto, kitų formų smurto ir priekabiavimo darbe atvejų, taip pat darbo ginčų komisijų gaunamų prašymų dėl darbo teisės pažeidimų. Bus svarstoma, ar psichologinis smurtas, mobingas, kitos smurto ir priekabiavimo darbe formos yra labiau atpažįstamos, prieš kelerius metus Darbo kodeksą papildžius smurto ir priekabiavimo darbe nuostatomis ir nustačius pareigą darbdaviams imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą darbe, suteikti. Komisijai svarbu įvertinti, ar teisinis reguliavimas šioje srityje yra pakankamas ir veiksmingas, taip pat ar dėl minėtų Darbo kodekso pakeitimų atsirado daugiau galimybių asmenims, patyrusiems mobingą, kitas smurto ir priekabiavimo darbe formas ar jų grėsmę, apginti savo teises. 

Tikimasi, kad ekspertai, darbdavius ir darbuotojus atstovaujančių organizacijų atstovai pateiks įžvalgas, ar darbovietėse, įgyvendinant smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką ir kitas Darbo kodekse nustatytas pareigas darbdaviui (dėl būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą darbe, suteikti), sumažėjo mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo atvejų, taip pat neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų.

„Labai svarbu įvertinti, kokie teisiniai, administraciniai ir kiti pokyčiai (pvz., socialinės iniciatyvos) prisidėtų prie įsišaknijusių netinkamo elgesio darbe problemų sprendimo, mobingo, kitų smurto formų ir priekabiavimo darbe prevencijos stiprinimo nacionaliniu lygiu ir ypač tuose sektoriuose, kuriuose mobingo ir kitų netinkamo elgesio darbe reiškinių mastas yra didžiausias. Būtina užtikrinti visų darbuotojų teises į saugią darbo aplinką“, – teigia komisijos pirmininkė M. Petrauskaitė. 

Posėdžio transliaciją galima stebėti čia.

Komisijos posėdyje kviečiami dalyvauti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai, mobingo ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos sporto universiteto prof. dr. Jolita Vveinhardt, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Viešojo valdymo agentūros, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, asociacijos „Lietuvos medikų sąjūdis“, Lietuvos psichologų sąjungos ir Lietuvos psichiatrų asociacijos atstovai. 

Daugiau informacijos: 

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė, tel. (0 5) 209 6673

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855