Seimo Pirmininko pavaduotoja V. Čmilytė-Nielsen dalyvauja tarpparlamentiniame gynybos komitetų posėdyje Briuselyje

2025 m. gruodžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Gruodžio 3–4 dienomis Seimo vicepirmininkė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvauja Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto surengtame tarpparlamentiniame ES valstybių narių gynybos komitetų posėdyje Briuselyje (Belgijos Karalystė). Tai pirmas toks tarpparlamentinis už gynybą ir saugumą atsakingų komitetų atstovų susitikimas, kurio tikslas, subūrus nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bei Ukrainos Aukščiausios Rados atstovus ir pareigūnus, pasidalinti požiūriu į Europos saugumo ir gynybos ateitį kritiniu Europos saugumui momentu bei paskatinti politinį dialogą dėl vieno strateginių šių dienų iššūkių – Europos gynybos ateities. 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė V. Čmilytė-Nielsen, pasisakydama dėl Baltarusijos keliamų hibridinių grėsmių, pabrėžė, kad Vilnius yra įsikūręs netoli Baltarusijos sienos, tad Lietuva yra hibridinių atakų išbandymo laukas ir daug jų jau patyrusi šiandien galėtų būti pavyzdys, kaip jos vyksta ir kaip į jas derėtų reaguoti. Pasisakyme NSGK atstovė atkreipė dėmesį į šiuo metu Lietuvos patiriamą hibridinę ataką meteorologiniais balionais, kurie trikdo civilinę aviaciją ir kelia grėsmę keliautojų gyvybėms ir kėlė klausimą, kaip ES lygmuo galėtų būti labiau proaktyvus reaguodamas į tokias hibridines atakas. Į šį pasisakymą reaguodamas EK gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius pabrėžė, kad Lietuvos patiriama žala turėtų būti atsakingai suskaičiuota ir laikantis visų teisinių procedūrų išreikalauta iš Baltarusijos bei akcentavo, kad ES atsakas į hibridines atakas turi būti tiek griežtas, tiek skausmingas mūsų priešininkams, o tokio atsako priemonės yra atskiras klausimas.

Susitikimo dalyje, skirtoje NATO pajėgumų transformacijai aptarti, V. Čmilytė-Nielsen, savo pasisakyme pabrėžė Lietuvos planuojamą skirti 5.38 proc. BVP gynybos išlaidoms kitais metais, atkreipė dėmesį į ypač greitą rusijos pajėgumų adaptaciją karo sąlygomis ir akcentavo nepakankamą NATO pajėgumų adaptacijos greitį. Taip pat politikė kėlė klausimus: ar realu adaptuotis tinkamai taikos sąlygomis bei pasirengimo stoti prieš rusiją be JAV paramos. NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų transformacijos vadas admirolas Pjeras Vandjė (Pierre Vandier), atsakydamas pareiškė, kad NATO adaptuojasi greitai ir kėlė klausimą dėl valstybių pasirengimo skirti finansavimą savo pajėgumų transformacijai, nes tai, pasak pranešėjo, yra mentalinis pokytis. 

Renginyje buvo diskutuojama apie ES kaip tvirtesnio NATO ramsčio ir Europos gynybos lūžio momento temomis. NSGK narė V. Čmilytė-Nielsen diskusijoje su NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Borisu Rugė (Boris Ruge) akcentavo vieningą Lietuvos ir Baltijos valstybių įsitikinimą, kad rusijos pergalė prieš Ukrainą būtų visos Europos pralaimėjimas ir oponavo pasigirstantiems balsams Europoje, kad rusija karų nepralaimi, o galvojantys priešingai tiesiog tiki pasakomis. NATO atstovas, reaguodamas į šį pasisakymą, akcentavo, kad Ukrainos gebėjimas atsilaikyti prieš agresiją yra esminė Europos saugumo architektūros dalis bei pabrėžė tolesnės paramos Ukrainai kaip Europos strateginio intereso svarbą. 

Parengė

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto

biuro patarėja (ES)

Vilma Greckaitė

Tel. (0 5) 209 6797

El. p. [email protected]