Seime diskutuota apie Europos Sąjungos plėtros perspektyvą

2025 m. gruodžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien, gruodžio 9 d., Seimo posėdyje surengta diskusija „Europos Sąjungos plėtros perspektyva: šalių kandidačių pažanga ir Europos Komisijos rekomendacijos 2025 m.“.

Diskusijoje kalbėjusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad ES plėtros perspektyvos ir šių metų Europos Komisijos plėtros paketas nėra siauras techninis klausimas – tai svarbus politinis klausimas apie mūsų žemyno saugumą, demokratijos ateitį ir Lietuvos strateginę viziją artimiausiam dešimtmečiui.

„Komisijos paskelbtame plėtros pakete aiškiai pasakyta: plėtra vėl tapo realia, apčiuopiama galimybe. Pakete nubrėžiami ambicingi orientyrai – nuo Juodkalnijos ir Albanijos iki Ukrainos ir Moldovos, numatant, kada jos galėtų baigti derybas ir tapti visavertėmis narėmis“, – sakė R. Budbergytė. Pasak jos, Europos Komisija siunčia labai aiškų signalą, kad plėtros procesas nebėra „užšaldytas“.

Europos reikalų komiteto pirmininkės R. Budbergytės įsitikinimu, nuo 2022 m. būtent Ukraina tapo varomąja ES plėtros jėga. „Lietuva mato Ukrainos stojimą į ES kaip geopolitinį lūžio tašką ir kartu neatidėliotiną saugumo būtinybę. Ukrainos narystė yra ir pačios ES saugumo garantija. Todėl, mūsų įsitikinimu, privalome sparčiau judėti derybų keliu – atverti visas derybų klasterių grupes ir užtikrinti, kad Ukraina ne vėliau kaip iki 2030 metų galėtų tapti visateise ES nare. Ukraina ir Moldova turi žengti kartu – Ukrainos „pastūmimas į šalį“ kirstų ne tik per plėtros proceso logiką, bet ir per ES patikimumą“, – sakė Seimo Pirmininko pavaduoja. Anot jos, Ukraina ir Moldova pastaraisiais metais išlaikė įspūdingą reformų tempą, nepaisant tebesitęsiančio Rusijos plataus masto karo ir nuolatinių hibridinių grėsmių, bandymų destabilizuoti Moldovą.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas atkreipė dėmesį, kad šiandien ES plėtrą stabdo ne šalys kandidatės, o pačios narės. „Vienbalsiškumo principas šiame plėtros procese tampa kliūtimi, leidžiančia sustabdyti strateginius sprendimus dėl siaurų nacionalinių interesų. Turime atrasti kūrybinių sprendimų, kad kai kuriuose tarpiniuose plėtros etapuose – atveriant derybinius skyrius – sprendimai būtų priimami kvalifikuotos daugumos balsavimu. Tai leistų išvengti politinių įkaitų situacijų ir užtikrintų, kad ES plėtra išliktų strateginis, o ne taktinis klausimas“, – pabrėžė Užsienio reikalų komiteto vadovas. Pasak jo, istorija rodo, kad kiekviena plėtros banga padarė Sąjungą tvirtesne, labiau pasirengusią atremti iššūkius ir kurti gerovę.

Kaip tvirtino Užsienio reikalų komiteto vadovas, Ukraina ir Moldova turi eiti plėtros keliu kartu. „Bet koks bandymas dirbtinai atskirti jų procesus būtų klaida – tai silpnintų regiono stabilumą. Todėl šiandien sakome aiškiai: tikimės, kad Ukraina taps ES nare 2030 m. sausio 1 d. Tai ne tik data. Tai pažadas. Pažadas šaliai, kuri šiandien gina mūsų vertybes savo krauju“, – kalbėjo R. Motuzas.

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pažymėjo, kad būtina ruoštis ir Europos Sąjungos viduje. „Institucinė reforma, finansiniai mechanizmai, sanglaudos politika, energetinis saugumas – visa tai turi būti suderinta su plėtros procesu. Lietuva pasirengusi aktyviai dirbti šiais klausimais, ypač artėjant mūsų pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m.“, – sakė politikas.

Europos Komisijos narė, atsakinga už plėtrą, Marta Kos Lietuvą įvardijo kaip narystės ES sėkmės pavyzdį.

Kalbėdama apie Moldovos situaciją, ji tvirtino, kad praėjusiais metais daug laiko ir pastangų skirta kovai su Rusijos naratyvais ir kišimusi į šią mažą Respubliką. Pasak jos, visos Kremliaus propagandos fabrikų agresyviai pasėtos baimės apie tai, kad Moldovos žmonės praras savo tapatybę ir autonomiją ES, kad Europos finansinė parama pavers Moldovą priklausoma nuo užsienio valstybių, gali būti lengvai paneigtos įspūdinga Lietuvos patirtimi. „Jūsų šalis yra gyvas pavyzdys, kaip tie, kurie paliko Rusijos įtakos zoną, skurdą, nesaugumą ir įžengė į augimą, klestėjimą ir stabilumą“, – sakė M. Kos. Jos tvirtinimu, Lietuva narystę Europos Sąjungoje pavertė didžiule sėkme ir tai kelia tikrąją baimę autokratams Maskvoje.

Europos Komisijos narė akcentavo, kad kiekvieną kartą susidūrus su dideliais geopolitiniais pokyčiais, ES plėtra buvo pagrindinis atsakas.

„Šiandien vėl matome didelį geopolitinį persitvarkymą. Matome, kad Rusija yra pasiryžusi vėl įtvirtinti vis didesnę įtaką mūsų žemyne. Matome koordinuotą išpuolį prieš Europos struktūras. Matome koordinuotą išpuolį prieš Europos struktūras, kurios atnešė taiką ir klestėjimą mūsų žemynui. Žinome, kad kai kuriems stipri ir vieninga Europa nėra naudinga, todėl jie deda visas pastangas, kad visų pirma destabilizuotų mūsų šalis kandidates, tokias kaip Moldova“, – teigė Europos Komisijos pareigūnė.

M. Kos pabrėžė, kad plėtros tikslas yra Europos suvienijimas. „Turiu pripažinti, kad plėtros politika per pastaruosius metus pasikeitė. Nepaisant visų plėtros privalumų ar pokyčių mūsų žemyne, labai dažnai, ypač šalims kandidatėms, ji atneša neigiamų asociacijų. Mes į tai turime žiūrėti labai rimtai ir visa tai paneigti“, – kalbėjo ES politikė.

Europos Komisijos narė, atsakinga už plėtrą, M. Kos įvardijo tris tolesnio darbo kryptis: pažanga turi būti paremta šalių kandidačių pasiekimais (kovos su korupcija, teisinės valstybės stiprinimo srityse ir kt.); ES pasiruošimas naujoms narėms priimti; gilesnis ir greitesnis būsimų narių integravimas į ES.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]