Seimas patobulino įvaikinimo ir vaikų globos teisinį reglamentavimą

2025 m. gruodžio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priėmė Civilinio kodekso pataisas, patobulindamas įvaikinimo ir globos teisinį reglamentavimą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, jog vaiko globėju gali tapti tik asmuo, kuris nėra sulaukęs 65 metų amžiaus, yra diskriminacinio pobūdžio ir prieštarauja Konstitucijos 38 straipsniui.

Priimtais pakeitimais atsisakyta nuostatos, kad asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), amžiaus ribos – ne jaunesnis nei 21 metų amžiaus ir ne vyresnis nei 65 metų amžiaus (išimtys gali būti taikomos tik artimiesiems giminaičiams). Įtvirtintas naujas reikalavimas – asmuo turi būti pilnametis. Didesnis dėmesys bus skiriamas individualiam asmenų gebėjimui, gebėjimų vertinimui.

Savivaldybės mero funkcijos, susijusios su laikinosios globos rūpybos nustatymu ir laikinojo globėjo rūpintojo skyrimu, atleidimu ir nušalinimu, perduotos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Atitinkamai patikslinti laikinosios globos rūpybos organizavimo ir nustatymo procesai, atskirtos ir išgrynintos globos rūpybos organizavime dalyvaujančių subjektų funkcijos.

Kodekse įrašytas ir Seimo nario Martyno Katelyno siūlymas, kuriam pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pasak M. Katelyno, vaikui paimtam iš šeimos reikia vieno pastovaus asmens šalia, tam, kad būtų kuriamas pasitikėjimu grįstas ryšys, nuo ko bendrąja prasme priklauso vaiko pasitikėjimas visu aplinkiniu pasauliu.

„Šeiminiai namai yra artimesnė globos forma šeimos institutui, lyginant su ankščiau gyvavusiomis didelėmis institucijomis, jose gali gyventi iki 8 vaikų. Tačiau tokiuose namuose dirba darbuotojai, kurie kasdien keičiasi, be to, reikia pripažinti, kad ten dažniausiai gyvena patys sudėtingiausi vaikai, kurių, deja, bet jau niekas nepaėmė į šeimą. Vaikams iki penkerių metų patekimas į įstaigą dažnu atveju reiškia emocinio saugumo stoką, nesaugaus prisirišimo susiformavimo tikimybę, emocijų reguliavimo keblumus, pasaulio suvokimo nestabilumą ir t.t.“, –  Seimo kanceliarijos Spaudos biurui Sakė M. Katelynas.

Jo siūlymu Civiliniame kodekse pakeistas šiuo metu įtvirtintas vaiko amžius – iš trejų metų į penkerių metų amžių, nustatant, kad vaiko iki penkerių metų globa vaikų globos institucijoje (šeiminiuose namuose) įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija vaiko iki penkerių metų globą vaikų globos institucijoje laikinosios globos atveju gali nustatyti, o nuolatinės globos atveju – teismui siūlyti nustatyti tik esant bent vienai iš šių priežasčių:

1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustačius globą šeimoje, globos centre arba šeimynoje;

2) vaiko, turinčio du ar daugiau brolių ir (ar) seserų, išskyrimas su jais pažeistų jo geriausius interesus;

3) vaiko išskyrimas su jo nepilnamečiais tėvais, globojamais (rūpinamais) vaikų globos institucijoje, pažeistų jo geriausius interesu

Civilinio kodekso pataisoms (projektas Nr. XVP-625) pritarė visi 75 balsavime dalyvavę Seimo nariai. 

Pakeitimai įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.

Atitinkamai patikslintos ir Civilinio proceso kodekso, Šeimynų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Išmokų vaikams ir Socialinių paslaugų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios vaiko globos organizavimą bei įvaikinimą. 

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]