Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymo projektui

2025 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui (projektas Nr. XVP-928(2), kuriuo patobulintos esamos ir reglamentuotos naujos priemonės, sudarysiančios sąlygas efektyviau ir lanksčiau užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat stiprinti ir didinti tarnybos žvalgybos institucijose patrauklumą. Įstatyme apibrėžtas žvalgybos uždavinys – prognozuoti, nustatyti ir šalinti išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius iš užsienio ir galinčius turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Žvalgybos institucijoms suteikti papildomi įgaliojimai, sudarytos sąlygos ne tik rinkti informaciją, bet ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui. 

Žvalgybos institucija, įgyvendinant jai pavestus uždavinius, galės:

taikyti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones;

turint duomenų, kad asmuo gali kelti pavojų ar grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, bei siekiant užkardyti šiuos pavojus ar grėsmes, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, atlikti daiktų patikrą ir laikinai, kol būtina atlikti patikrinimo veiksmus, juos paimti;

slapta gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius;

naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, kurie skirti įvairiems objektams žymėti siekiant juos išskirti iš rūšinių objektų visumos ir juos identifikuoti;

įsigyti tarnybinius šaunamuosius ginklus, specialiąsias priemones, sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas.

„Kaip pavyzdį galėčiau pateikti tokį atvejį: Valstybės saugumo departamento pareigūnams pastebėjus prie VSD pastato stovintį automobilį, įtartinus asmenis, jie patys negalėdavo jų patikrinti, atidaryti bagažinių ir taip toliau. Jie kviesdavo policiją. Priimtomis pataisomis suteikiamos teisės, kad jie galėtų tokius veiksmus atlikti patys, jeigu yra būtinumas, ir patikrinti, jeigu būtų padarytas pažeidimas, uždėti antrankius, sulaikyti – viską, ką gali daryti policijos pareigūnai. Sprogmenys irgi reikalingi, pavyzdžiui, jeigu reikalinga naikinti įslaptintą informaciją karo metu ir taip toliau, tai galima naudoti įvairias technikas, bet  gali būti reikalinga tam tikroje vietoje naudoti ir sprogmenis“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Pasak D. Gaižausko, įstatyme taip pat įtvirtinta kita svarbi nuostata – išskirtiniais atvejais, siekiant įgyvendinti žvalgybos ir kontržvalgybos uždavinius, kai yra gauta informacija apie pavojus ir grėsmes, galinčius padaryti žalos šalies nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams, ir, siekiant juos užkardyti, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, leidžiama atlikti įstatyme apibrėžtus žvalgybos informacijos rinkimo veiksmus (išskyrus žvalgybos institucijos užduotį, kai planuojama atlikti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių) pagal žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgalioto pavaduotojo nutarimus (neturint teismo sankcijos).

„Pagal nustatytą ir aprašytą tvarką Valstybės saugumo departamento vadovas arba karinės žvalgybos vadovas rašys užduotį, užregistruos pagal vidinę tvarką, kuri tikrai atsekama, ir galės skubos tvarka VSD pareigūnai atlikti tam tikrus veiksmus, kad, pavyzdžiui, užfiksuotų kokį nors susitikimą. Bet nuo to momento įsijungia saugiklis, kad atsakingi pareigūnai per 24 valandas turės apygardos teismo pirmininko įgaliotam šio teismo teisėjui pateikti motyvuotą teikimą dėl nurodytų veiksmų teisėtumo, proporcingumo ir būtinumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Negana to, mes įvedėme naują saugiklį, kad visą tą medžiagą dar būtų galima patikrinti. Tai atlikti pavesta žvalgybos kontrolieriui“, – pabrėžė D. Gaižauskas, priimtą teisės aktą vadindamas istoriniu.

Seimo nario teigimu, tokių įstatymo nuostatų dar neturi nei viena Europos valstybė,: „Mes ne tik suteikiame teisių, bet ir vykdysime maksimalią kriminalinės žvalgybos kontrolę ir priežiūrą, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės, tai, ko dar neturi Europa, nei viena iš aštuonių labiausiai žmogaus teises ginančių valstybių“.

Siekiant pritraukti ir išlaikyti žvalgybos institucijų personalą, priimtais teisės akto pakeitimais gerinamos jų tarnybos sąlygos ir socialinės garantijos: suvienodintos žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno sutartis ir tarnaujančių pagal profesinės karo tarnybos sutartis, garantijos, susijusios su materialinių pašalpų skyrimu, reintegracijos į darbo rinką baigus tarnybą priemonių taikymu; žvalgybos pareigūnams įtvirtintos naujos socialinės garantijos, kurios šiuo metu taikomos krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams:  išmokas už tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus ir kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidų atlyginimą;

Žvalgybos įstatymui pritarė 68, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas įsigalioja 2026 m. vasario 1 d.

Suderinant įstatymų nuostatas, lydimuoju Valstybės gynimo tarybos įstatymo pataisomis (projektas Nr. XVP-929(2) Valstybės gynimo tarybai pavesta tvirtinti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones vykdant žvalgybą ir jų taikymo gaires. Lydimojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisomis (projektas Nr. XVP-930(2) numatoma įtvirtintas nauja žvalgybos pareigūnų skatinimo rūšis – apdovanojimas vardiniu ginklu.

Parengė 

Seimo kanceliarijos

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]