Seimas baigė rudens sesiją: priimti sprendimai krašto saugumo stiprinimui, žmonių pajamų didinimui, finansų tvarumui užtikrinti

2025 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas baigė III (rudens) sesiją, kurioje nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. surengė 47 posėdžius, priėmė 350 teisės aktų, iš jų – 242 įstatymus.

Rudens sesijos pradžioje iš pareigų pasitraukė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis, nauju parlamento vadovu išrinktas Juozas Olekas. Aušrinė Norkienė paskirta Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju – Raimondas Šukys. Seimui pritarus dvidešimtosios Vyriausybės programai, prisiekė Ministrų kabineto nariai.

Apžvelgdamas sesijos darbus Seimo Pirmininkas J. Olekas dėkojo parlamentarams už intensyvų darbą: „Dirbome labai intensyviai, per šiuos 3 rudens sesijos mėnesius priėmėm apie 350 teisės aktų ir galime pasidžiaugti, kad didžioji dalis jų buvo pasiūlyta Seimo narių, kad mes iš tikrųjų pateisinom tos parlamentinės Respublikos vardą. Iš tikrųjų netrūko abejonių, kaip pavyks užbaigti rudens sesiją ir priimti mūsų pagrindinį rudens sesijos teisės aktą. Tai yra biudžetai. Galim didžiuotis, kad po įvairių ginčų, pasiūlymų, įvairių gal oponavimų šiandien Lietuva turi biudžetą, kuriuo gali didžiuotis, skirdama reikiamą dėmesį savo saugumui ir gynybai. Tai buvo nelengvas apsisprendimas, nes reikėjo atliepti žmonių lūkesčius tiek švietimo, tiek sveikatos, tiek socialiniam sektoriui, bet suradome būdą, kaip paskirti gynybai ir saugumui reikiamas lėšas, kad galėtume toliau diskutuoti, koks bus mūsų socialinis, švietimo, kultūros ar sveikatos sektorius“.

Juozas Olekas pabrėžė paskutinę sesijos dieną priimtų sprendimų svarbą: „Priminsiu priimtus svarbius sprendimus dėl žvalgybos, kurie leis mūsų tarnyboms turėti žymiai geresnes galimybes tokioje įtemptoje geopolitinėje situacijoje, o mums jaustis saugesniais, užtikrintais ir toliau kurti čia, Lietuvoje. Šiandieną daug dėmesio buvo skirta gamtai ir aplinkai, priimti įstatymai, kurie sustiprins aplinkosaugos reguliavimą. Galiausiai, man atrodo, reikia prisiminti ir tą mūsų dėmesį, kurį skyrėme, kad mūsų darbas būtų iš tikrųjų svarbesnis ir efektyvesnis. Tai ir priimti sprendimai dėl auditų atlikimo, kur norime parodyti, kad tos lėšos, kurios yra skiriamos, išleidžiamos efektyviai. Jeigu yra kokių nors klaidų ar netikslumų, mes galime sąžiningai atlikę pasitikrinimą, auditą, tas klaidas ištaisyti.“

Seimo Pirmininkas pripažino, kad paskutinės sesijos savaitės buvo kupinos įtampos, tačiau išreiškė viltį, kad pavyks išspręsti kilusius klausimus dėl nacionalinio transliuotojo.

„Neradom sprendimo iškart, bet aš manau, kad po keleto susitikimų su pozicijos, opozicijos ir visuomenės atstovais dabar esame gerame kelyje. Manau, kad mes išspręsim ir šitą problemą ir galėsim didžiuotis, kad turim vieną iš geriausių visuomeninio transliuotojo įstatymų Europoje“, – sakė J. Olekas.

Seimo rudens sesijoje pagrindinis dėmesys skirtas kitų metų valstybės biudžeto, socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patvirtinimui, sprendimų, užtikrinsiančių krašto saugumą, priėmimui.

Finansai, ekonomika ir energetika

Seimas pritarė 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymui. Valstybės biudžeto pajamos, planuojama, sudarys 21 mlrd. 67 mln. eurų (su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis). 

2026 metų valstybės biudžeto išlaidos – daugiau kaip 27 mlrd. 515 mln. eurų (įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas). 

Pagrindiniame finansiniame kitų metų teisės akte didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai. 2026 metais gynybai skirta 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP): Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sudarys beveik 4,8 mlrd. eurų. Žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui skirta 1mlrd. 64,3 mln. eurų.

Minimali mėnesio alga 2026 metais didės 115 eurų arba 11,1 proc. (iki 1 153 eurų neatskaičius mokesčių), 12 proc. didės pensijos (vidutinė senatvės pensija didės 80 eurų – nuo 670 iki 750 eurų, su būtinuoju stažu – 90 eurų, nuo 720 iki 810 eurų). Didės ir socialinės išmokos. Šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų. Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui – 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos – 200,1 mln. eurų.

Parlamentarai vienbalsiai priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Šiuo teisės aktu nustatomos fiskalinės drausmės taisyklės, siekiant sudaryti valdžios sektoriaus finansų tvarumo ir tvaraus Lietuvos ekonomikos augimo sąlygas ir įgyvendinti 2012 m. kovo 2 d. Fiskalinę sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.

Seimas pritarė pakeitimams dėl atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įmokos. Jos nemokės gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW. Įmoka nebus mokama ir jei mokėtina praėjusių kalendorinių metų, vertinant kiekvieną elektrinę atskirai, gamybos įmokos lėšų suma gamintojui nesieks 100 eurų. Surinktos lėšos bus išmokamos namų ūkiui (nebe atskirai kiekvienam gyventojui), kai asmuo ar asmenys gyvena 1,5 km (šiuo metu – 5 km) spinduliu aplink elektrinę.

Patikslintas žemės ūkio veiklos pajamų apmokestinimas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtintus atskirus progresinius 15 ir 20 proc. GPM tarifus nutarta taikyti pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant šiai veiklai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei pagal įstatymo nuostatas jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, leisiančioms išvengti reikšmingo gazolių (dyzelinio kuro) kainų padidėjimo nuo 2026 metų. Taip pat nuspręsta 2026 metais stabdyti saugumo dedamosios augimą gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūrą ar verslinę žvejybą vidaus vandenyse, paliekant šiuo metu galiojančią saugumo dedamąją.

Seimas panaikino reikalavimą labdaros gavėjams ir teikėjams Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas.

Socialinė sauga

Seimas priėmė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2026 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriuo patvirtintos daugiau kaip 10,252 mlrd. eurų sieksiančios kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir beveik 8,789 mlrd. eurų išlaidos. 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.

Priėmus Papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Pensijų kaupimo įstatymų pakeitimus, sustiprinta pensijų fondų dalyvių interesų apsauga, sudaryta daugiau galimybių pensijų fondams investuoti į Lietuvos ekonomiką, nukreipiant dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų į vietinį verslą. 

Nedarbo socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta didesnė nedarbo draudimo išmokų sąsaja su mokėtomis įmokomis; patobulinta nedarbo draudimo išmokų sistema asmenims, sukaupusiems reikiamą stažą, ilgėja nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas priešpensinio amžiaus žmonėms.

Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, patvirtinęs didesnius pareiginės algos koeficientus. Nuo 2026 m. sausio 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžiai didės 7,65 proc. 

Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisomis sutarta didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus, taip pat mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių (A, B, C lygio specialistų ir B lygio struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų) minimalūs pareiginės algos koeficientai tam, kad minimaliai mėnesio algai padidėjus iki 1 153 eurų, jų pareiginė alga būtų didesnė už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį.

Sutarta nuo kitų metų 12,60 euro (iki 1 798 eurų) didinti pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pagal šį dydį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis.

Vidaus tarnybos statuto ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai leis nuo kitų metų gerinti pareigūnų ir tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas: nustatyti didesni minimalūs statutinių pareigūnų pareigybių grupių pareiginių algų koeficientai: 1 grupės – 1 proc., 2 grupės – 3 proc., 3 grupės – 5 proc., 4–9 grupių – 7 proc., 10 grupės – 10,8 proc. Dėl to mažiausiai uždirbantiems, 6–10 pareigybių grupių vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnams padidės pareiginė alga. Taip pat nuspręsta 2 proc. padidinti pareiginę algą visiems 10 pareigybių grupės pareigūnams ir 1 proc. visiems 9 pareigybių grupės pareigūnams.

Seimas priėmė Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 m. birželio 1 d. nuspręsta nuo 11 iki 14 bazinės socialinės išmokos dydžio padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui, ar paėmus jį globoti – tokiu būdu nuo kitų metų vidurio ši išmoka sieks 1 036 eurus (dabar – 770 eurų). Išplėsta išmokos vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis. Išmoką gaus ne tik besimokantys ar studijuojantys, bet visi vaiką auginantys tėvai (įtėviai) ar globėjai, neturintys teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Taip pat nuspręsta, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nuo 2026 m. birželio 1 d. bus skiriama ir tuo atveju, kai vienas iš tėvų ar globėjų mokosi pagal nuolatinės formos studijų ar profesinio mokymo programą.

Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priėmė Civilinio kodekso pataisas, patobulindamas įvaikinimo ir globos teisinį reglamentavimą.

Naujos redakcijos Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme pakeista šiuo metu galiojanti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių: minimalių vartojimo poreikių dydžio ir bazinių dydžių – bazinės socialinės išmokos dydžio, šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybės remiamų pajamų dydžio – apskaičiavimo tvarka. Siekiama užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius, sustiprintų socialinės apsaugos išmokų įtaką skurdo ir pajamų nelygybės mažinimui. Tai leis kitais metais didinti išmokas: šalpos pensijų bazė nuo 250 eurų didės iki 261 euro, valstybės remiamos pajamos didės nuo 223 iki 233 eurų, bazinė socialinė išmoka nuo 70  iki 74 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – nuo  210 iki 219 eurų.

Seimas pritarė pokyčiams dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams. Priimtais Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimais lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims ir tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje. Sudaromos palankesnės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir vaikams (asmenims) su negalia.

Priimtomis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų ir Tikslinių kompensacijų įstatymų pataisomis įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, taip pat teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis viešuoju transportu ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslauga.

Sveikatos sistemos ir Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymų pakeitimais daugiau teisių suteikta slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuota slaugą ir slaugytojų padėjėjų veikla.

Krašto apsauga, gynyba

Seimas įtvirtino palankesnes sąlygas gynybos pramonės plėtrai. Tikimasi, kad priimtos, šiuos pokyčius numatančios Gynybos ir saugumo pramonės, Investicijų, Statybos, Žemės, Teritorijų planavimo, Elektroninių ryšių įstatymų, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, padės pritraukti daugiau investicijų, skatins greičiau kurtis ir vystyti gynybos pramonės įmones ir užtikrins greitesnį nacionaliniam saugumui svarbių strateginių projektų įgyvendinimą.

Gynybos fondo lėšos toliau galės būti skiriamos karinės infrastruktūros reikmėms: priimtos Valstybės gynybos fondo įstatymo pataisos, leisiančios ir toliau fondo lėšomis finansuoti karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ar sukūrimo projektus.

Ypatingos skubos tvarka priėmus Aviacijos įstatymo ir Karinės jėgos naudojimo statuto pataisas, kariuomenei leista greičiau ir paprasčiau neutralizuoti dronus, keliančius grėsmę Lietuvos oro erdvei, kartu užtikrinant civilinės aviacijos saugumą, jei jie pažeidžia taisykles ribojamosiose zonose. 

Priimtu nutarimu sutarta ekstremaliosios situacijos galiojimo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip trims mėnesiams, suteikti specialias Karinės jėgos naudojimo statute nustatytas teises pagalbą policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pajėgoms teikiantiems kariams.

Seimas pritarė naujos redakcijos Žvalgybos įstatymui, patobulindamas esamas ir reglamentuodamas naujas priemones, sudarysiančios sąlygas efektyviau ir lanksčiau užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat stiprinti ir didinti tarnybos žvalgybos institucijose patrauklumą.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtinti pakeitimai, kuriais užtikrinama didesnė Lietuvos šaulių sąjungos integracija į valstybės nacionalinio saugumo ir gynybos sistemą, užtikrinama efektyvesnė įslaptintos informacijos apsauga, atsisakant perteklinio reguliavimo ir mažinant administracinę naštą.

Seimas sustiprino Viešojo saugumo tarnybos vaidmenį užkardant pažeidimus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose objektuose.

Užtikrinant šalies gyventojų apsirūpinimą maisto produktais, žemės ūkio ir maisto ūkio politika pripažinta strategiškai svarbia nacionaliniam saugumui. Tai apibrėžta Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimais.

Parlamentarai pritarė siūlymui Valstybės kontrolei atlikti krašto apsaugos sistemai skirtų lėšų valstybinį auditą.

Seimas nutarė 2026–2027 metais Lietuvos karius ir civilius krašto apsaugos sistemos tarnautojus siųsti į 14 tarptautinių operacijų. Dalyvavimas tarptautinėse operacijose išlieka svarbi Lietuvos įsipareigojimų tarptautiniam saugumui išraiška ir priemonė prisidėti prie NATO strateginėje koncepcijoje numatytų uždavinių įgyvendinimo, stiprinti ES bendro saugumo ir gynybos politiką, Jungtinių Tautų taikos palaikymo pastangas, daugiašalį ir dvišalį karinį bendradarbiavimą.

Aplinkosauga, žemės ūkis

Siekiant užtikrinti veiksmingesnę valstybinę priežiūrą aplinkos apsaugos srityje, Seimas priėmė naujos redakcijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą. Atnaujintu teisiniu reguliavimu tikimasi užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą, stiprinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų galias, spartinant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros procedūras; užtikrinti efektyvesnį neigiamo poveikio aplinkai stabdymą.

Atsižvelgiant į laukinės gyvūnijos pokyčius, įtvirtinta, kad ūkininkams galės būti atlyginama ir rudųjų lokių ar lūšių padaryta žala. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, padaryta žala bitynams bei rudųjų lokių ir lūšių padaryta žala neregistruojama ir nevertinama.

Seimas sugriežtino atsakomybę už šiurkščius mėgėjiškos žvejybos pažeidimus. Už tokius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bus galima konfiskuoti pažeidėjų transporto priemones.

Parlamentarai pritarė Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisoms, patikslindami mažos taršos zonų reglamentavimą: miestuose, kuriuose gyvena daugiau negu 80 tūkstančių gyventojų, mažos taršos zonos bus nustatomos privalomai.

Sveikatos apsauga

Seimas Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku paskyrė prof. Dalių Jatužį.

Patvirtintas 2026 metų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) fondo biudžetas  – daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. PSDF biudžeto pajamos ateinančiais metais augs 369,5 mln. eurų, arba 9,4 proc., daugiau, nei numatyta 2025 m. PSDF biudžete. 

Pagrindinę išlaidų dalį sudarys lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti – daugiau kaip 3 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti beveik 836,8 mln. eurų, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms – 235,7 mln. eurų.

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta nuo 2026 m. liepos 1 d. įteisinti galimybę medikams teikti nuotolines paslaugas dirbant už sveikatos priežiūros įstaigos ribų. 

Parlamentarai pritarė, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, iš pacientų negali būti reikalaujama jokių papildomų mokesčių. Ši nuostata įtvirtinta Sveikatos sistemos įstatyme.

Teisėsauga ir teisėtvarka

Seimas Konstitucinio Teismo teisėjais paskyrė Julių Sabatauską, Artūrą Driuką ir Haroldą Šinkūną, pritarė Tomo Venckaus skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku, Astos Pikelienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.

Parlamentarai pritarė Nidos Grunskienės skyrimui generaline prokurore antrai kadencijai.

Seimas pritarė teisės aktų pakeitimams, kuriais sugriežtinta atsakomybė už kontrabandos nusikaltimus. 

Baudžiamajame kodekse patikslinta valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Atitinkamai suderintos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos.

Stiprinant vartotojų apsaugą nuo klaidinančios informacijos, į Lietuvos teisės aktus (Civilinį kodeksą ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą) perkeltos europinės direktyvos nuostatos, kuriomis siekiama įgalinti vartotojus priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl pirkimo, suteikiant jiems aiškią informaciją apie prekių patvarumą ir taisomumą. 

Seimas įtvirtino pareigą būsimiems mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą.

Kultūra, švietimas, įvykiai

Seimas nusprendė 2025 metų Laisvės premiją skirti Nepriklausomybės ir Laisvės puoselėtojui, vieninteliam Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui Tomui Šernui.

Seimas vieningai priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kuriame reglamentuota mūsų šalies teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir jos teisinis valdymas, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų paėmimas visuomenės poreikiams, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimo ir kompensavimo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams, taip pat jiems padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo už ją sąlygos.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės teisiškai reglamentuotos Sporto įstatyme. Priimtame teisės akte apibrėžiamas Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tikslas, periodiškumas ir finansavimas; žaidynių organizavimą užtikrinantys subjektai ir jų funkcijos; Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba ir jos funkcijos.

Patikslinta centralizuoto priėmimo į visas švietimo įstaigas tvarka: prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą pateikimas, kvietimas pasirašyti mokymo sutartį ir jos pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas centralizuotai bus įgyvendinamas etapais, juos išskirstant per 2026–2028 metus.

Rudens sesijoje parlamentarai papildė atmintinų dienų sąrašą trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena. Pritarta siūlymams 2027 metus paskelbti Vietos bendruomenių metais, 2028 metus – Lietuvos mokslo pasiekimų ir Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir Antano Terlecko bei Antano Mackevičiaus metais.

Seimo posėdyje vyko diskusija apie 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, surengta diskusija „Europos Sąjungos plėtros perspektyva: šalių kandidačių pažanga ir Europos Komisijos rekomendacijos 2025 m.".

Seimo posėdyje paminėtos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.

Seimas ratifikavo susitarimą dėl bendradarbiavimo Vilniuje steigiant Europos Tarybos informacijos punktą Baltarusijos žmonėms, kuriame bus teikiama informacija apie Europos Tarybos veiklą, taip pat apie vertybes ir principus, įtvirtintus Europos Tarybos statute ir konvencijose.

Parengė 

Seimo kanceliarijos

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]