Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, šaulys P. Tamolė: „Sausio 13-oji mus išmokė būti atsakingus“

2026 m. sausio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Aktoriaus, režisieriaus, teatro „Lėlė“ vadovo, Krašto apsaugos savanorių pajėgų kario, šaulio Pauliaus Tamolės kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje:

Sausio 13-oji – tai laisvės ir atsakomybės diena. Tai diena, kuri tapo priežastimi to, kuo esame šiandien. Tai diena, kai prisimename savo tautos vertybes, tai diena, kuri primena, kad vertybės kainuoja brangiai. Jos brangiai kainavo ir Lietuvai. 

Mes netekome savo piliečių, daugybė buvo sužeistų. Todėl šiandien pagerbiame ir jų atminimą. Leiskite pagarbą atiduoti ir jų artimiesiems. Jūsų gyvenimai tą naktį pasikeitė amžiams.

Sausio 13-osios naktį aš labai gerai atsimenu. Man buvo vos šešeri metai. Mama su draugais važiavo budėti prie Kauno halės, ten esančių radijo, televizijos antenų. Labai norėjau vykti kartu, bet manęs nepasiėmė, todėl pykau. Likau su močiute namie. Jaučiau, kad vyksta kažkas labai labai svarbaus ir norėjau tuose svarbiuose įvykiuose dalyvauti.

Praėjo daugiau nei 30 metų. Ir socialiniame tinkle užtikau nuostabią savo kolegos, aktoriaus ir režisieriaus Justo Tertelio idėją – sausio 13 dieną paskambinti savo tėvams ir padėkoti jiems už apgintą laisvę. Ne klausti, kur jie buvo, ne klausti, ką jie veikė, ne klausti kuo jie buvo tą naktį, tiesiog paskambinti ir pasakyti: „Ačiū.“

Paėmiau telefoną ir paskambinau savo mamai. Ji atsiliepė, o aš pasakiau: „Ačiū, mama. Noriu tau padėkoti.“ Ji sutriko ir paklausė: „Už ką?“ Aš atsakiau: „Už šią dieną, už sausio 13-ąją, kad esame laisvi. Už tai, kad tu tada tai padarei. Kad buvai drąsi. Kad jūs apgynėte laivę, kad galime dabar gyventi laisvi, keliauti po pasaulį, planuoti savo gyvenimus, kaip norime. Ir žinote ką atsakė mama? „Aš to dabar nekartočiau.“ Buvome jauni, per daug rizikavome. O aš pasakiau: „Puiku. Vadinasi dabar mano eilė, eilė man rizikuoti ir daryti tai, ką pradėjote jūs – mūsų tėvai ir seneliai.

Skautuose mes savo jaunesniuosius brolius, seses mokome atsakomybės. Yra laikas, kai tu gauni. Gauni stovyklas. Žygius. Patyrimus. Bendruomenę. Bet visada primename – kad ateis laikas, kai turėsi grąžinti ką esi gavęs, mokyti jau savo jaunesniuosius brolius ir seses, kaip susikurti laužą, kaip pasigaminti valgį, ar surišti gerąjį mazgą. Todėl pagrindinį skautų šūkį „Budėk“, vėliau pakeičia kitas – „Tarnauti“. Dažniausiai, kai tau sueina 18 metų, nes tu tampi atsakingas už kitus. Sausio 13-oji mus išmokė būti atsakingus. Išmokėte tikrosios lyderystės. Lyderystė – tai ne pareigos. Ne titulai, tai – elgsena. Tai akimirka, kai bendras tikslas suvienija visus žmones, ir jie rizikuodami savo gyvybe eina ginti to, kas jiems brangiausia. Ir mes šiandien, pamokyti Sausio 13-osios pavyzdžio, einame saugoti tai, ką iškovojo tuometinė karta, mūsų tėvai – laisvą tėvynę. Kas ta tėvynė?

2018 metais, skautų tautinės stovyklos metu, švenčiant skautų įkūrimo 100-metį, susirinko daugiau nei 3 tūkst. skautų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Ir mes, vadovai, pagalvojome, kad tai puiki proga paklausti jų, ką jiems dabar reiškia skautiškosios vertybės XXI amžiaus kontekste. Paklausti jaunų žmonių. Priminsiu, skautiškos vertybės yra trys – Dievui, Tėvynei ir Artimui.

Mes paklausėme 15–18 metų jaunuolių, ką jiems jos reiškia? Ir įdomiausius atsakymus gavome, būtent įžvalgas apie tėvynę. Ir žinote, ką jie atsakė? Tėvynė jiems – Lietuvos gamta, jūra, miškai, tėvai, seneliai, draugai, Lietuvos krepšinio rinktinė, spartusis internetas. Ir tai yra labai tikra. Lygiai taip pat yra ir su suaugusiais. Atsimenu, kartą atvažiavęs į šaulių kažkurias organizuojamas pratybas, stebėjau kelis šimtus ginklais ir karine įranga apsirūpinusių brolių ir sesių. Ir galvojau, o ką jie ruošiasi ginti? Vieni gins savo šeimą, kiti – savo verslą, dar kiti – orumą. Nes kai sakome, kad eisime gintis tėvynės, mes turime omenyje būtent tai, savo namus, savo gyvenimo būdą, savo kasdienę laisvę. Tai ir yra tėvynė. Ne abstrakcija, ne šūkis, o gyvenimas, kurio nenorime prarasti.

Šiandien, kada jau mamos nebėra (beje, maža smulkmena, mano mama buvo logopedė ir atstatinėjo gerbiamam Tomui kalbą po patirtos traumos) ir mamai negaliu paskambinti, naudojuosi proga ir sakau, ačiū jums už laisvą Lietuvą, už tai, kad galime kurti, kalbėti ir gyventi taip, kaip norime, laisvi ir nevaržomi.

Skautų įkūrėjas lordas Baden-Powell mokė skautus: „Palikime pasaulį gražesnį, negu jį radome.“ Taip ir aš šiandien raginu mus visus, kurkime Lietuvą gražesnę ir geresnę, negu ją radome. Ir sąžiningai pagalvokime, už ką mus prisimins. Ačiū.