Seimo nariai tarpparlamentinėje konferencijoje diskutavo apie dirbtinį intelektą ir demokratiją

2026 m. sausio 15 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Raimondas Šukys ir Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja Birutė Vėsaitė sausio 14–15 d. Nikosijoje (Kipro Respublika) dalyvavo tarpparlamentinėje konferencijoje „Dirbtinio intelekto amžius: galimybės ir iššūkiai“, kurią organizavo Kipras, pirmininkaujantis Europos Sąjungos Tarybai.

Konferencijos dalyvius pasveikino Kipro parlamento pirmininkė Anita Demetriou. Diskusijose daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto (DI) poveikiui demokratijai ir teisinei valstybei, kovai su dezinformacija ir užsienio kišimusi, Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui bei užimtumo pokyčiams.

Pirmosios sesijos „Demokratija ir teisinė valstybė dirbtinio intelekto amžiuje: melagingos naujienos, dezinformacija ir užsienio kišimasis“ metu Europos Komisijos narys Maiklas Magratas (Michael McGrath), atsakingas už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą, pabrėžė bendros atsakomybės svarbą formuojant veiksmingą priežiūrą, nuoseklią teisėkūrą ir bendradarbiavimu grįstus sprendimus. Jo teigimu, vien reguliavimo nepakanka – būtina suteikti piliečiams priemones atpažinti patikimą informaciją ir dezinformaciją.

Kipro technologijos universiteto asocijuota profesorė dr. Vasiliki Triga pristatė duomenis, kad apie 42 proc. jaunimo kasdien naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais. Ji atkreipė dėmesį į augančią DI kuriamos dezinformacijos apimtį, netikro elektorato formavimą, šališkumo ir užsienio kišimosi rizikas, tačiau pabrėžė, kad DI gali tapti ir demokratijos apsaugos priemone – padėti greičiau aptikti grėsmes ir tobulinti teisėkūrą. Akcentuota būtinybė užtikrinti teisių balansą, skatinti skaitmeninį raštingumą ir kritinį mąstymą.

Nacionalinių parlamentų atstovai pažymėjo, kad sparti DI raida iš esmės keičia Europos Sąjungos informacinę erdvę – didina pilietinio dalyvavimo galimybes, bet kartu kelia grėsmes demokratiniams procesams. Todėl būtina kurti aiškų teisinį reguliavimą, gebėti identifikuoti manipuliavimą ir dezinformaciją nepažeidžiant fundamentalių žmogaus teisių.

Konferencijoje pasisakęs R. Šukys pabrėžė, kad dirbtinio intelekto generuojamos politinės žinutės gali būti tokios pat įtikinamos kaip ir žmonių sukurtos, todėl didėja dezinformacijos rizika. Pasak jo, demokratijos atsparumui būtinas visos visuomenės įsitraukimas, aukštos kokybės ir skaidrios informacijos prieinamumas, skaitmeninis raštingumas bei kritinis mąstymas, ypač kovojant su autoritarinių režimų vykdomomis hibridinėmis grėsmėmis.

R. Šukys taip pat pateikė Lietuvos pavyzdį, kai rengiant kasacinį skundą buvo pasinaudota dirbtinio intelekto įrankiais, dėl ko dokumente atsirado netikslumų ir nuorodų į neegzistuojančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Šis atvejis paskatino diskusijas teisininkų bendruomenėje apie atsakingą DI naudojimą teisinėje praktikoje.

Antrosios sesijos „Dirbtinio intelekto valdymas – nuo reguliavimo prie praktinio įgyvendinimo“ metu Kipro Respublikos mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninės politikos viceministras dr. Nicodemos Damianou pabrėžė nacionalinių parlamentų vaidmenį užtikrinant atsakingą Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimą, parlamentinę priežiūrą ir nacionalinės teisės suderinamumą. Europos Parlamento Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo darbo grupės pirmininko pavaduotojas Maiklas Maknamara (Michaelas McNamara) pažymėjo, kad sėkmingas akto įgyvendinimas reikalauja tvirto daugiapakopio valdymo, institucijų bendradarbiavimo ir suderintų standartų.

Savo pasisakyme B. Vėsaitė atkreipė dėmesį į teisinio aiškumo stoką, kuri kyla dėl Komisijos metodinių gairių ir bendrų standartų trūkumo. B. Vėsaitė pažymėjo, kad nors palankiai vertinami planuojami Dirbtinio intelekto teisės aktų supaprastinimai, kol nėra parengtos būtinos metodinės priemonės, kompetentingų institucijų paskyrimas neturėtų būti svarbiausias prioritetas. Ji pabrėžė, kad veiksmingas DI reguliavimas turi būti derinamas su investicijomis į infrastruktūrą, tikslingu finansavimu, nuspėjamu reguliavimu ir stipria, į rinką orientuota mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros ekosistema.

Trečiosios sesijos „Užimtumo iššūkiai ir galimybės dirbtinio intelekto amžiuje“ metu Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Li Anderson (Li Andersson) atkreipė dėmesį, kad DI keičia užimtumo struktūrą – skatina produktyvumą, inovacijas ir ekonomikos augimą, tačiau kartu kelia darbuotojų pakeitimo technologijomis, darbo vietų nykimo ir augančios nelygybės rizikas. Nikosijos universiteto profesorius Nikos Trimikliniotis atkreipė dėmesį į algoritmų taikymo problemas – duomenų šališkumą, diskriminaciją ir skaidrumo trūkumą – bei ribotą teismų praktiką šioje srityje. Diskusijos metu valstybių narių atstovai pabrėžė augantį atotrūkį tarp asmenų, turinčių ir neturinčių skaitmeninių bei IT įgūdžių. 

Parengė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Žana Jerochovienė, tel. (0 5) 209 6566