Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžiuose Tartu Seimo nariai diskutuoja kaip suderinti bendras švietimo programas ir aptaria bendradarbiavimo skatinimą atliekant mokslinius tyrimus karinėje ir gynybos srityse

2026 m. sausio 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotr.

Sausio 16 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis ir Seimo nariai Agnė Jakavičiutė–Miliauskienė, Vytautas Juozapaitis, Tomas Martinaitis ir Audrius Petrošius Tartu (Estija) dalyvauja bendrame Baltijos Asamblėjos Saugumo ir gynybos komiteto ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame diskutuojama dėl mokymosi, siekiant bendro saugumo Baltijos valstybėse, ir kaip suderinti bendras gynybos ir saugumo programas, aptariamas bendradarbiavimo skatinimas Baltijos valstybėse atliekant mokslinius tyrimus karinėje ir gynybos srityse.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Baltijos valstybės kartu dirbo stiprindamos savo nacionalinį saugumą, prisidėdamos prie regiono stabilumo bendromis iniciatyvomis ir naryste NATO, bendradarbiaudamos su kitais sąjungininkais. Prasidėjus Rusijos vykdomai agresijai prieš Ukrainą, Baltijos valstybės vykdo labai glaudų politinį ir ekspertų lygmens dialogą tiek civilinėje, tiek karinėje srityse. Tai leidžia Baltijos valstybėms pateikti bendrą poziciją NATO, ES bei kituose bendradarbiavimo formatuose.

Kaip sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis: „Bendras mokymasis, siekiant bendro saugumo, reiškia, kad šiandienos gynybos ir saugumo iššūkiai yra pernelyg tarpusavyje susiję, kad šalys galėtų juos spręsti atskirai. Kurdamos bendras švietimo programas, Baltijos valstybės gali stiprinti bendrą supratimą apie kylančias grėsmes, suderinti strateginį mąstymą ir ugdyti naują saugumo specialistų kartą. Bendros mokymo sistemos, bendros mokymo programos ir tarpvalstybiniai akademiniai tinklai ne tik didina sąveiką, bet ir stiprina pasitikėjimą, kuris yra esminis atsparumo elementas vis sudėtingesnėje regiono saugumo aplinkoje“.

Dažnai pabrėžiama, kad bendradarbiavimas karinių ir gynybos mokslinių tyrimų srityje gali sustiprinti atgrasymą, nes greitina pajėgumų plėtrą, gerina sąveiką tarp sąjungininkų ir padeda mažoms valstybėms užpildyti specialių žinių ir infrastruktūros spragas. Baltijos regione tai atsispindi aktyvesniame dalyvavime NATO ir ES inovacijų programose. Apskritai, moksliniai tyrimai yra glaudžiai susiję su tolesnėmis inovacijomis ir gynybos pramone. Baltijos valstybės aktyviai stiprina savo gebėjimus gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

„Bendradarbiavimo atliekant mokslinius tyrimus karinėje ir gynybos srityse skatinimas Baltijos valstybėse yra būtinas norint neatsilikti nuo sparčiai kintančių saugumo grėsmių ir technologijų plėtros. Sujungdamos žinias, duomenis ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, Baltijos valstybės gali paspartinti inovacijas, sumažinti veiklos dubliavimąsi ir sukurti veiksmingesnius gynybos pajėgumus“, – sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis. Bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje iniciatyvos sukuria bendras žinias, kurios stiprina sąveiką ir leidžia šalims nuosekliai reaguoti į bendrus iššūkius. Laikais, kai saugumą vis labiau lemia technologinis pranašumas ir informacijos dominavimas, gilesnis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje yra kolektyvinio atsparumo pagrindas.

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5)  209 6224, mob. 0 620 75 095

El. p. [email protected]