Seimo narės Jekaterinos Rojakos pranešimas: „Ekonomika kaip ginklas: JAV kursas, keičiantis jėgų pusiausvyrą“

2026 m. vasario 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Ilgiausioje kalboje Kongresui Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentas pasiuntė signalą, galintį pakeisti ne tik rinkų kryptį, bet ir Europos bei Lietuvos ekonomines perspektyvas: daugiau tarifų, brangesnė energija, ilgiau išsilaikysiančios aukštos palūkanos ir aiškūs sektoriai – laimėtojai. Tačiau tarp ambicingų pažadų slypi ir nutylėjimai – nuo realių infliacijos pasekmių iki vos vienu sakiniu paminėto karo Ukrainoje. Ką tai iš tikrųjų reiškia pinigams, verslui ir saugumui artimiausiais metais? 

Kaip ir buvo tikimasi, Donaldo Trampo (Donald Trump) kalba ir toliau rodo kryptį į labiau uždarą ir į nacionalinę pramonę orientuotą JAV ekonomiką – daugiau tarifų, daugiau investicijų į energetiką ir gynybą. Tai JAV gali padėti kurti darbo vietas strateginiuose sektoriuose, bet kartu didina kainų spaudimą, nes didžioji dalis tarifų kaštų (apie 80–90 proc.) perkeliama JAV importuotojams ir vartotojams. Pažadai greitai sumažinti energijos kainas priverčiant Big Tech daugiau investuoti į energetiką ir patiems apsirūpinti elektra – sunkiai įgyvendinami, nes naujai elektros gamybai reikia daug metų. Taigi, aukštesnės infliacijos problema, tikėtina, išliks. Na, o už šių pažadų slypi struktūrinė problema – milžiniškai auganti duomenų centrų elektros paklausa, kuri jau tampa nauju investicijų ciklu energetikoje ir sufleruoja apie būsimas varžybas dėl elektros galios dirbtinio intelekto ekonomikoje. Rinkoms tai svarbu per palūkanų prizmę – kuo aukštesnė infliacija, tuo mažiau erdvės FED (JAV centrinis bankas) mažinti palūkanų normas. 

Bendrai, akcijų rinkoms nurodytos kryptys žada ne visuotinio augimo laikotarpį, o aiškius laimėtojus – energetiką, gynybą ir vietinę gamybą – ir silpnesnes globalios prekybos perspektyvas. Europai tokia politika reiškia daugiau spaudimo pačiai investuoti į gynybą, saugoti savo pramonę ir konkuruoti su JAV dėl investicijų. Taip pat didėja rizika, kad transatlantinė prekyba taps dar sudėtingesnė ir lėtesnė. Ekonomikai didžiausia rizika – jei dėl tarifų ir aukštų palūkanų lėtėtų Europos ekonomika, nes nuo jos labai priklauso Lietuvos eksportas. Rinkoms tai svarbu per palūkanas – kuo daugiau tarifų sukeltos infliacijos, tuo mažiau erdvės FED mažinti normas. 

Ukrainai buvo skirtas vos vienas sakinys – trumpa, bendro pobūdžio frazė apie pastangas užbaigti karą, be aiškesnės strategijos, įsipareigojimų ar platesnio geopolitinio konteksto. Ir tai dar kartą signalas jungti aukštesnę pavarą Europai pačiai finansuoti savo saugumą, vykstant jau penktiems brutalaus karo metams Ukrainoje. 

Gan įdomiai iš Prezidento lūpų buvo išgirsti raginimą uždrausti politikams prekiauti akcijomis, tuo labiau kad viešumoje daugybę kartų analizuotas D. Trampo šeimos verslų pelnas iš kripto projektų, su administracija siejamų įmonių gauti pelningi valstybiniai kontraktai, nutraukti tyrimai ir kripto sektoriui palankūs reguliaciniai sprendimai. Tokiame kontekste iniciatyva skamba labiau kaip politiškai patraukli žinutė rinkėjams, bet ne sistemiškai interesų konfliktus sprendžiantis sprendimas, jei tie patys skaidrumo principai netaikomi vykdomajai valdžiai ir artimiausiai Prezidento aplinkai.

Daugiau informacijos:

Seimo narės Jekaterinos Rojakos

Patarėja komunikacijai

Ieva Jovaišė

El. p.: Ieva.jovaise@lrs.lt