Seimo nariai Taline: reikalingas glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus miestų vystymo ir aplinkos stebėsenos srityse

2026 m. vasario 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Vasario 27 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Ligita Girskienė dalyvauja Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Bendradarbiavimas aplinkos stebėjimo ir mokslinių tyrimų srityse yra labai svarbus Baltijos valstybėms, nes aplinkos problemos peržengia sienas, tyrimų sritis ar institucijų kompetenciją. Klimato kaita, biologinės įvairovės mažėjimas, tarša ir ekosistemų nykimas – tai sudėtingos ir tarpusavyje susijusios problemos, kurių šalys negali iki galo suvokti ar spręsti pavieniui. Bendradarbiaujant stebėsenos srityje galima dalytis duomenimis, juos lyginti ir tvirtinti visuose regionuose, o tai leidžia gauti tikslesnę informaciją ir anksčiau nustatyti riziką aplinkai. Bendri moksliniai tyrimai leidžia sutelkti žinias, technologijas ir išteklius, sumažinti dubliavimąsi ir dirbti efektyviau bei ekonomiškiau.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės L. Girskienės teigimu, dalijimosi duomenimis užtikrinimas ir bendradarbiavimas tarp aplinkos stebėseną vykdančių mokslininkų padeda pasiekti geresnių rezultatų: „Vykdant aplinkos stebėseną reguliariai renkami, apdorojami ir analizuojami aplinkos duomenys siekiant suprasti aplinkos sąlygas, nustatyti vykstančius pokyčius ir prisidėti prie įrodymais pagrįstos politikos. Europos Sąjungos kontekste stebėsenos tikslas yra aiškiai susijęs su duomenų analize, kuri leidžia sprendimų priėmėjams remtis objektyvia informacija įgyvendinant aplinkos politiką. Ne mažiau svarbus yra bendradarbiavimas vykdant aplinkos mokslinius tyrimus, kurie papildo stebėseną, nes tyrėjai interpretuoja duomenis, kuria metodikas ir generuoja naujas žinias apie aplinkos procesus ir poveikį. Bendradarbiaujant mokslinių tyrimų institucijoms, viešosioms įstaigoms ir tarptautiniams partneriams derinami duomenys, gerėja regionų palyginamumas, stiprinamas mokslinis politikos priemonių pagrindimas“. 

„ES tarpvalstybinis bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje yra ypač svarbus sprendžiant bendras aplinkosaugos problemas. Šiuo atžvilgiu Baltijos valstybės daugiausia bendradarbiauja jūrų aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų srityje, nes Baltijos jūra yra bendra ekosistema ir daugelis stebėsenos įsipareigojimų koordinuojami regioniniu lygmeniu“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė.

Glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas energijos vartojimo efektyvumo ir tvaraus miestų vystymo srityje taip pat itin reikšmingas, nes miestai ir yra ta vieta, kur tenka spręsti kylančias klimato kaitos problemas. Miestuose sunaudojama didžioji dalis pasaulio energijos ir išskiriama didelė dalis teršalų, tačiau juose taip pat koncentruojasi inovacijos, investicijos ir žmonės. Bendradarbiaudami miestai, regionai ir šalys gali dalytis patikrintais sprendimais, suderinti standartus ir sparčiau bei mažesnėmis sąnaudomis diegti energiją taupančias technologijas, o tai gali padėti miestams projektuoti pažangesnius pastatus, ekologiškesnes transporto sistemas ir atsparesnę infrastruktūrą, taip gerinant gyvenimo kokybę ir mažinant poveikį aplinkai.

„Kadangi miestai visame pasaulyje toliau kovoja su sparčios urbanizacijos pasekmėmis, būtina skubiai spręsti dėl to kylančias problemas, susijusias su aplinkos būklės blogėjimu, socialine nelygybe ir netinkama infrastruktūra. Tvarumo ir įtraukties integravimas į miestų planavimą buvo pripažintas kaip pagrindinis būdas didinti atsparumą, skatinti socialinį teisingumą ir kurti gyvybingas bendruomenes. Tvari miestų plėtra tapo pagrindine strategija šiems iššūkiams spręsti ir kurti įtraukias bendruomenes, kurios būtų atsparios ateities iššūkiams. Miestų plėtra yra neatsiejama nuo energijos vartojimo efektyvumo, todėl bendradarbiavimas yra būtinas,“ – sako Seimo narys, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

Energetinė nepriklausomybė ir saugumas tapo visų trijų Baltijos šalių pagrindiniu strateginiu prioritetu. Pagrindinis Baltijos valstybių tikslas atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – toliau didinti jų dalį vidaus energijos gamyboje ir bendrame galutinės energijos suvartojime, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus. 

Anot Baltijos Asamblėjos viceprezidento G. Drukteinio, Baltijos šalys jau šiuo metu energetikos srityje yra nuveikusios daug svarbių darbų, apimančių ne tik atsinaujinančių išteklių plėtrą, bet ir energetinio saugumo užtikrinimą: „Baltijos valstybės padarė didelę pažangą didindamos atsinaujinančiosios energijos dalį, pradėjusios nuo žemo bazinio lygio dabar jos pasiekė aukštą atsinaujinančiosios energijos dalį savo energijos struktūroje. Praėjus metams po to, kai Baltijos valstybių elektros tinklai buvo atjungti nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL sistemos ir sinchronizuoti su kontinentinės Europos tinklu, Baltijos valstybių energetikos sistemos laikomos žymiai saugesnėmis ir atsparesnėmis. Atsijungdamos šalys pašalino grėsmę, kad Rusija galėtų tiesiogiai daryti įtaką jų elektros energijos tiekimui, užkirsdama prieigą prie energijos šaltinių. Pagerėjo tiekimo patikimumas, aktyviai investuojama į kibernetinį saugumą ir vis daugiau – į fizinę infrastruktūros apsaugą“. 

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095

El. p. [email protected]