Ateities komitete diskutuota apie mokslo padėtį šiandieniniame pasaulyje

2026 m. kovo 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė pirmą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu buvo diskutuota apie mokslo padėtį šiandienos Lietuvoje ir pasaulyje, kada susiduriama su vis naujais technologiniais proveržiais ir geopolitiniu neapibrėžtumu.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad mokslu grindžiamos politikos svarba auga ir klausė, kiek Lietuvos mokslo politika atitinka šiandienos aktualijas.

„Akivaizdu, kad politika, kuri yra grindžiama mokslu, šiandienos kontekste tampa vienu svarbiausių šiuolaikinės valstybės valdymo modernizavimo veiksniu. Kiek šiandieninė Lietuvos mokslo politika atitinka šiandienos gyvenimo aktualijas ir reikalavimus?“, – klausė V. Grubliauskas. 

Ateities komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis teigė, kad Lietuva turi sukurti į ateitį orientuotą mokslinę infrastruktūrą: „Valstybė turi sukurti pakankamai integruotą į ateitį orientuotą mokslinio mąstymo infrastruktūrą, kad galėtų sistemingai prognozuoti, adaptuotis ir konsoliduoti visuomenę spartėjančių pasaulinių pokyčių ir didėjančio neapibrėžtumo epochoje“.

Habilituoto technologijos mokslų daktaro, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidento prof. Juozo Augučio teigimu, Lietuvai, turinčiai ribotus žmogiškuosius išteklius, reikėtų siekti kuo aukštesnio išsilavinimo kiekvienam asmeniui bei išlaikyti tas mokslo sritis, kuriose Lietuva demonstruoja didžiausią pažangą.

„Mano nuomone, mes turėtume siekti kiek įmanoma aukštesnio išsilavinimo, intelektualinio potencialo visoje Lietuvoje, kitaip sakant, iš kiekvieno išspausti tiek, kiek įmanoma. <...> Tai reiškia, kad turime investuoti į bendrąsias žinias, bendrąjį mokslą, studijas ir išlaikyti kai kurias kryptis, kurios mums geriausiai sekasi“, – teigė J. Augutis.

Habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Jūras Banys svarstė, kad lietuvių studijos užsienio universitetuose yra naudingos, tačiau būtina juos skatinti grįžti į Lietuvą pabaigus studijas.

„Kartais padejuojama, kad mūsų jaunimas išvažiuoja studijuoti į užsienį. Aš manau, kad tai yra labai gerai, nes jie gauna žinių, kurių Lietuvoje galbūt negautų. Blogai yra tada, kai jie negrįžta. <...> Juos pritraukti galima socialinėmis garantijomis ir pakankamu moksliniu finansavimu“, –  teigė J. Banys.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs ministras pirmininkas dr. Aleksandras Abišala siūlė peržvelgti mokslo ir verslo santykius, kad jie nekenktų mokslininkų moksliniam darbui.

„Jeigu esu postdoktorantas ar net profesorius, kompanija pasiūlo mokėti didelę algą, kad aš padaryčiau 3–4 metų projektą ir neleidžia man publikuotis, aš iškrentu iš reitingo. <...> Ką mums reikia galvoti, šnekant apie prioritetus, kaip suteikti galimybę mokslininkui cirkuliuoti tarp akademijos ir verslo jam nekenkiant“, –  siūlė A. Abišala.

Kalbininkė, buvusi Lietuvių kalbos instituto vadovė prof. Jolanta Zabarskaitė teigė, kad kylanti dirbtinio intelekto svarba keičia ir humanitarinių mokslų vaidmenį Lietuvoje.

„Pasaulio valdymas ir pasaulio kūrimas plačiąja prasme tampa dehumanizuotas tuo požiūriu, kad į sprendimus įsijungia ne tik žmonių protai, bet mes vis labiau naudojamės dirbtiniu protu. Tai labai keičia šiuolaikinių humanitarinių mokslų vaidmenį pasaulyje ir tai turėtų radikaliai keisti šių mokslų padėtį Lietuvoje“, – teigė J. Zabarskaitė.

Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi Seimo Ateities komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. Juozas Augutis, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Jūras Banys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs ministras pirmininkas dr. Aleksandras Abišala, kalbininkė, buvusi Lietuvių kalbos instituto vadovė prof. Jolanta Zabarskaitė. 

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.

Daugiau informacijos:

Vytautas Grubliauskas

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė:

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. [email protected]

Ateities komiteto biuras

El. p. [email protected]