Prof. dr. Virgis Valentinavičius: „Lietuva išmoko veiksmingai auginti ekonomiką, bet teisingiau dalintis augimo vaisiais sekasi sunkiai“

2026 m. kovo 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)“

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininko prof. dr. Virgio Valentinavičiaus kalba Nepriklausomybės atkūrimo 35-mečio minėjime ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonijoje:

Gerb. Seimo Pirmininke, gerbiamosios ir gerbiamieji,

Šių metų Nepriklausomybės stipendininkas yra ekonomikos istorikas Adomas Klimantas. Jis teigia, kad vienas svarbesnių piliečių pasitikėjimo savo valstybe dėmenų yra šalies ekonomika ir žmonių gerovė. Jo nuomone, žmonių noras gyventi geriau buvo ir yra reikšmingas valstybingumo veiksnys, kai žemės reforma nepriklausomybės aušroje mobilizavo valstiečius kovoti už Lietuvos valstybę, kai sovietinis skurdas didino žmonių priešiškumą okupacinei valdžiai, kai geresnio gyvenimo patirtis dabar įtvirtina šalies orientaciją į Europą ir Vakarus. 

A. Klimantas yra puikiai pasiruošęs jaunasis mokslininkas. Per savo gyvenimo trisdešimt metų jis spėjo tikrai daug: baigus Vilniaus licėjų, sekė bakalauro studijos ISM vadybos ir ekonomikos universitete, ekonominės ir socialinės istorijos magistro studijos Oksfordo universitete, ekonominės istorijos doktorantūra taip pat Oksforde, pernai Oksforde apginta ir daktaro disertacija. Dabar jis grįžo į Lietuvą dėstyti ISM vadybos ir ekonomikos universitete.

Kaip mokslininkas A. Klimantas užsiima Baltijos valstybių ekonominės istorijos tyrinėjimais, kurie pateikti keliose solidžiose tarptautinėse publikacijose ir apibendrinti disertacijoje, kurios tema: „Ekonomikos augimas Baltijos valstybėse nuo 1913-ųjų metų: iš kapitalizmo į socializmą ir atgal“.

Nepriklausomybės stipendijos komisijai jis pasiūlė projektą, kuris numato parašyti monografiją „Skurdo ir sėkmės istorija. Lietuvos ekonominis kelias 1900–2025 metais“. 

Anksčiau apytikrėmis prielaidomis ir spėliojimais grįstas Lietuvos ekonomikos ir gerovės įvairiais istoriniais laikais lyginimas palikdavo erdvės įvairiems mitams ir priešo propagandai, įskaitant mitą, esą prie ruso buvo geriau.

A. Klimantas griauna tuos mitus tikslesniu žinojimu. Jo darbo pagrindas – nauja ir patikima ekonominė statistika, pirmiausia naujais metodais skaičiuoti palyginami ir nenutrūkstami BVP vienam gyventojui duomenys, kurių lig šiol nebuvo. Tikslios žinios apie tai, kaip gyvenome tarpukariu, sovietmečiu ir dabar, leidžia įvertinti Lietuvos pasiekimus ne kaip kažkam atrodo, bet remiantis faktais. O kai kurie faktai yra tokie: pasak A. Klimanto, jei ne sovietmetis, Lietuvos ekonomika lygiuotųsi į Suomijos, dabar Lietuva ekonominiu išsivystymu stabiliai lenkia ir Latviją, ir Estiją, ir net skurdžiausiai gyvenantys žmonės Lietuvoje gyvena žymiai geriau, nei kitose buvusiose sovietinėse respublikose.

Kita vertus, apie ekonominį „aukso amžių“ kalbėti dar anksti, nes. augant ekonomikai, pajamų nelygybė nemažėja. Dažnai linksniuojami gerovės šūkiai lieka tuščiu garsu, kuris nekeičia tikrovės – socialinė atskirtis dar tik laukia sprendimų. Lietuva išmoko veiksmingai auginti ekonomiką, bet teisingiau dalintis augimo vaisiais sekasi sunkiai. Galima tik spėlioti kiek dar išaugtų piliečių pasitikėjimas valstybe, jei žmonės matytų realius poslinkius mažinant socialinę atskirtį.

Be Adomo mokslo pasiekimų, reikėtų pažymėti ir jo pilietiškumą: nuo 2022 metų jis yra Šaulių sąjungos narys, organizavo Kovo 11-osios šventimo vakarėlius akademinei jaunuomenei Oksfordo universitete, kai ten studijavo.

Taigi, Seimo skiriama Nepriklausomybės stipendija šiemet, kaip ir visada anksčiau, atiteko tikrai jos vertam jaunajam mokslininkui, todėl kviečiu plojimais pasveikinti naują Nepriklausomybės stipendininką A. Klimantą.