Seimui pristatytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektas

2026 m. kovo 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma aiškiau apibrėžti LRT misiją, sustiprinti valdymo modelį įsteigiant Valdybą, išplėsti Tarybos priežiūros funkcijas ir didinti atsakomybę už viešųjų lėšų panaudojimą. Taip pat siekiama valstybės finansavimą aiškiau susieti su konkrečių viešųjų paslaugų įgyvendinimu.

Projektą parengė Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė, skirta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos reglamentavimo tobulinimui.

Seimo Pirmininkas, darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo, kad daugiausia diskusijų kilo, kaip pagerinti visuomenės atstovavimą. „Man atrodo, nebuvo kito tokio įstatymo projekto, kur taip atvirai, su tiesiogine transliacija kiekvienam buvo galima pasisakyti, kartais net posėdžio pirmininkui nekreipiant dėmesio į nusistatytą reglamentą, suteikiant galimybę išsakyti, sulaukiant labai įvairių pasiūlymų, tiek iš Seimo narių, tiek iš ekspertų, įvairių organizacijų“, – darbo grupės darbą kalbėjo Seimo vadovas.

J. Olekas akcentavo, kad darbo grupėje buvo sutarta dalį nuostatų įgyvendinti per tam tikrą laiko periodą. „Aš manau, kad šis įstatymo projektas gali būti mūsų visų bendro darbo pagrindas, o kai kurias detales tikrai turėsime laiko išdiskutuoti mūsų komitete ir tolesnėse svarstymo stadijose“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Teikiamu projektu numatoma įstatyme aiškiau reglamentuoti LRT misijos apibrėžimą. Pagal projektą, LRT misija būtų užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją, nuomonių įvairovę, sudaryti laisvos viešosios diskusijos sąlygas ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, darant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms. Ši misija būtų įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams.

Pakeitimais taip pat siūloma steigti kolegialų valdymo organą – Valdybą. Ji būtų sudaroma 5 metams iš 5 asmenų. Valdybos narius į pareigas skirtų ir iš pareigų atleistų Taryba, daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Valdybos nariais galėtų būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Valdybos nariais galėtų būti skiriami tik tie asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir turi ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį.

Tarybos narių skaičių numatoma padidinti iki 15 asmenų. Taip būtų sudarytos galimybės į LRT tarybos veiklą įtraukti daugiau visuomeninių organizacijų, t. y. Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos, Trišalė tarybos, Lietuvos asmenų su negalia organizacijų atstovą.

Projektu siūloma įsteigti LRT tarybos biurą. Tarybos biuras sudarytų organizacines ir ekspertines prielaidas Tarybai veikti savarankiškai, profesionaliai ir sistemiškai. Biuras užtikrintų nuolatinę analitinę, teisinę ir administracinę pagalbą Tarybai, leistų kryptingai rengti sprendimus, vertinti strateginius dokumentus, stebėti veiklos rodiklius ir finansinių išteklių panaudojimą. Tai sustiprintų Tarybos galimybes vykdyti realią, o ne formalią veiklos priežiūrą, padidintų sprendimų pagrįstumą.

Projektu siūloma aiškiau reglamentuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinio direktoriaus atsakomybės ir atleidimo iš pareigų sąlygas. Būtų nustatoma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jeigu jis netinkamai vykdo šiame įstatyme nustatytas funkcijas ar pažeidžia viešąjį interesą, kai Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia šiurkščiu pareigų pažeidimu arba nepriekaištingos reputacijos reikalavimų praradimu.

Pasak projekto rengėjų, pakeitimais siekiama sustiprinti nacionalinio transliuotojo redakcinio nepriklausomumo ir nešališkumo apsaugą, įtvirtinant platesnį interesų konfliktų supratimą, atitinkantį tarptautinę viešųjų transliuotojų praktiką. Šia nuostata siekiama aiškiai nustatyti, kad asmenų, turinčių ryšių su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, dalyvavimas LRT turinyje yra galimas, tačiau turi vykti pagal LRT Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaruojant interesų konfliktus. Tai sudarytų prielaidas LRT Tarybai taikyti nuoseklią, skaidrią ir tarptautinius standartus atitinkančią interesų konfliktų valdymo praktiką, kartu neapribojant žodžio laisvės ir teisėto dalyvavimo viešojoje diskusijoje.

Įstatymo pakeitimai parengti atsižvelgiant į 2024 m. priimtą Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kuris įpareigoja valstybes nares užtikrinti visuomeninių transliuotojų redakcinę autonomiją, apsaugą nuo politinio ir ekonominio spaudimo bei skaidrią valdymo struktūrą. Taip pat atsižvelgta į 2025 m. spalio 31 d. Valstybės kontrolės paskelbtą LRT valstybinio audito ataskaitą, kurioje rekomenduota stiprinti veiklos planavimą, finansų kontrolę ir aiškiau reglamentuoti atsakomybes.

Kaip pažymi iniciatoriai, tikimasi, kad priėmus siūlomus pakeitimus bus sustiprintas nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas, padidintas veiklos skaidrumas bei užtikrinta atitiktis ES teisės normoms, o tai prisidės prie didesnio visuomenės pasitikėjimo LRT veikla.

Po pristatymo už šį projektą (Nr. XVP-1247(2) balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 31, susilaikė 6 parlamentarai. Toliau projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 7 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]