Žmogaus teisių komitetas: konferencijoje kelti nepatogūs klausimai: kodėl dauguma vaikų iki 13 metų pasitraukia iš sporto?

2026 m. kovo 13 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Kovo 13 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „Stipresni už tylą: vaikų teisės sporte“. Renginio tikslas – įvertinti vaikų fizinį, emocinį bei socialinį saugumą sporto ir fizinio aktyvumo veiklose bei aptarti priemones, saugančias vaikus nuo žalojančių patirčių.

Atidarydamas konferenciją, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis pažymėjo, kad sportas keičia žmogų. Politiko nuomone, sportuojantis vaikas išmoksta savidisciplinos, kuri yra svarbi visame gyvenimo kelyje. Tačiau L. Šedvydis atkreipė dėmesį į nerimą keliančius faktus: sporto srityje neretai fiksuojamas psichologinis, emocinis, fizinis ir net seksualinis smurtas prieš vaikus, o tai reikalauja neatidėliotino dėmesio.

Tai, kad vaikų saugumas sporte yra opi problema, patvirtino ir vaikų bei paauglių psichoanalitinė psichoterapeutė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ steigėja Aušra Kurienė. Pranešėjos teigimu, kiekviena organizacija privalo turėti vaiko apsaugos politiką, o kiekvienas su vaikais dirbantis specialistas – išmanyti jų raidą ir tinkamos motyvacijos principus. Pasak A. Kurienės, dabartinė vaikų sporte motyvavimo praktika dažnai paremta baime, nors turėtų būti grindžiama džiaugsmo perspektyva. Psichoterapeutė pabrėžė, kad net 70 proc. sportuojančių paauglių pasitraukia iš sporto iki 13 metų amžiaus. Pagrindinės to priežastys: per didelis spaudimas, baimė suklysti, patyčios ir tai, kad veikla nebeteikia džiaugsmo. A. Kurienė paaiškino, kaip atpažinti netinkamą elgesį: žeminimas, rėkimas, grasinimai, manipuliacijos, kaltės sukėlimas ar netinkamas lietimas ne tik žaloja vaiką, bet ir neigiamai veikia jo rezultatus. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad smurtas yra ir nepriežiūra: jei treneris nemato, kad vaikas yra engiamas vyresnių komandos draugų ar patiria patyčias, jis nevykdo savo pareigos saugoti vaiką.

Paliudydama sprendimų reikalaujančią situaciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pateikė sukrečiančių vaikų liudijimų apie patirtą smurtą: „treneris liepė kelis šimtus kartų parašyti: niekada nereikšiu savo nuomonės treniruočių metu“; „treneris stipriai daužė per sėdynę“; „treneris liepė per dvi dienas numesti 8 kilogramus svorio“; „treneris stipriai sudavė per galvą“ ir kt. Konferencijoje pranešimą skaitė ir sportininkų atstovė Laura Montvilaitė – pareigūnė, tirianti skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų sporte. Ji akcentavo, kad norint keisti žalojančią sporto kultūrą, būtina gebėti identifikuoti netinkamą elgesį ir jo netoleruoti, nes tyla tik gilina problemą. Profesorius dr. Darius Leskauskas atkreipė dėmesį į pasitaikančius sportuojančių vaikų valgymo sutrikimus bei kitus su tuo susijusius sveikatą griaunančius veiksnius.

Dalyviai sutarė, kad būtina tobulinti teisinį reglamentavimą ir imtis švietimo priemonių sporto dalyvių mentalitetui keisti bei vaikų poreikių supratimui ugdyti. Taip pat pastebėta, kad praktika siekti rezultatų bet kokia kaina, nepaisant žmogaus teisių, sietina ir su esamu galimai ydingu finansavimo modeliu: trenerių atlyginimai ir federacijų biudžetai siejami išskirtinai su sportiniais pasiekimais. Toliau bus aptariamos teisinės ir šviečiamosios priemonės, reikalingos sisteminiams pokyčiams vaikų gerovei sporte ir aktyvioje veikloje užtikrinti.

Renginio organizatoriai: Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Seimo Žmogaus teisių komitetas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sportininkų atstovas.

Konferencijos įrašą galima matyti Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“.

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro 

patarėja Eglė Gabrielė Gibė

Tel. (0 5) 209 6809, el. p. [email protected]