Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Išplėstinė paieška Išplėstinė paieška

Seimo narių pranešimas: siūloma suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

2026 m. kovo 16 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Arvydas Pocius ir Valdas Rakutis siūlo sustabdyti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą, taip pat išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje panaikinti ne tik Rusijos, bet ir tiems Baltarusijos piliečiams, kurie per ketvirtį daugiau nei vieną kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.

Tai numatantis siūlymas registruotas šiuo metu Seime svarstomoms Užsienio reikalų ministerijos rengtoms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms, kuriomis dar metams būtų pratęstos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos ribojamosios priemonės dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Projektu taip pat siūloma uždrausti į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus sunkvežimių kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Ministerijos vertinimu, tai padėtų užkirsti kelią galimiems Europos Sąjungos sankcijų pažeidimams ir netiesioginiam Rusijos bei Baltarusijos režimų rėmimui, kai iš šių šalių atvykstančių sunkvežimių degalai yra nupilami ir parduodami Lietuvoje.

L. Kasčiūnas teigia palaikysiantis tokį siūlymą, tačiau vien techninių pataisų nepakanka. Žiūrint rimtai į nacionalinio saugumo iššūkius, reikia platesnių ir nuoseklesnių priemonių.

Šiuo metu apie 70 proc. atvykusių baltarusių yra ekonominiai migrantai, kurie, gavę leidimą laikinai gyventi, arba lieka Lietuvoje, arba vyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Tuo tarpu demokratinės opozicijos atstovai, politiniai pabėgėliai, kurie Lietuvoje ieškojo politinio prieglobsčio, buvo apsaugoti ir gavo garantijas Lietuvoje. Taip pat absoliuti dauguma baltarusių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, grįžta daugiau ar mažiau reguliariai į Baltarusiją. 2023 m. gruodį buvo fiksuoti 38 tūkst. tokių atvejų. Baltarusijoje šie žmonės turi savo šeimas, draugus, gimines, grįžta per didžiąsias metų šventes. Tačiau jie ten gali būti verbuojami, jų gali būti prašoma atlikti tam tikras žvalgybines funkcijas ir pan. Baltarusijos žvalgybos tarnybos nuolat renka informaciją apie Lietuvoje reziduojančių baltarusių diasporą, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir jos veiklą, siekia agresyviai verbuoti per sieną vykstančius asmenis.

Todėl, pasak Seimo narių, siekiant labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus, tikslinga sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą taip, kaip tai nustatyta Rusijos piliečių atžvilgiu, su atitinkamomis jiems taikomomis humanitarinėmis išimtimis.

Toks ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Tuo tarpu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galėtų juos keisti be jokių ribojimų.

Tuo tarpu siekiant suvaldyti dėl dažno leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turinčių baltarusių grįžimo į Baltarusiją kylančias rizikas, būtų panaikinami Baltarusijos piliečiams išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jeigu jie per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Baltarusiją ar Rusiją. Išimtys būtų taikomos ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į ES valstybes ar iš jų arba tranzitu per Lietuvą, taip pat, jeigu grįžtama dėl nuo Baltarusijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. Praėjusiais metais tokia ribojamoji priemonė buvo pritaikyta Rusijos piliečiams.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad valdantieji iki šiol nerado politinės valios suvienodinti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomų ribojamųjų priemonių.

„Toks atsargumas sunkiai paaiškinamas, nes Baltarusijos režimas šiandien yra ne neutrali valstybė, o aktyvus Rusijos agresijos bendrininkas. Baltarusija padeda Rusijai jos kare prieš Ukrainą, leidžia savo teritoriją naudoti kariniams veiksmams ir tuo pačiu dalyvauja priešiškose hibridinėse operacijose prieš Lietuvą – iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos oro erdvę ne kartą buvo leidžiami kontrabandiniai balionai ir dronai“, – sakė Seimo narys, pridūręs, kad tai nėra pavieniai incidentai, o sistemingo spaudimo ir provokacijų dalis.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrįstų priežasčių taikyti skirtingas ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Abi valstybės veikia išvien ir kelia grėsmę mūsų regiono saugumui.

Būtent todėl, Seimo narių teigimu, mūsų atsakas turi būti nuoseklus, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai turi būti vertinami vienodai – atsižvelgiant į jų valstybių vykdomą agresyvią politiką ir veiksmus, kurie kelia grėsmę Lietuvai, Ukrainai ir viso regiono saugumui.

 

Daugiau informacijos:

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 

pirmininko pavaduotojo patarėjas

Simonas Klimanskis

Tel. (0 5) 209 6983, mob. 0 612 07 729

El. p. simonas.klimanskis@lrs.lt

   Naujausi pakeitimai - 2026-03-16 09:16
   Rūta Petrukaitė

  Rekomenduoti
Spausdinti