Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba kartu su Švietimo ir mokslo komitetu organizavo diskusiją apie nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūlą

2026 m. kovo 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetu organizavo diskusiją „Dėl nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūlos Lietuvoje“, vykusią Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Tarybos salėje.

Diskusijos metu buvo nagrinėtas nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų mastas Lietuvoje, jų keliami iššūkiai akademiniam sąžiningumui bei galimi teisinio reguliavimo sprendimai. Pabrėžta, kad tokios paslaugos daro neigiamą poveikį studijų kokybei ir mažina pasitikėjimą aukštuoju mokslu.

„Akademinis sąžiningumas yra studijų kokybės pagrindas, todėl turime aiškiai įvertinti situaciją ir ieškoti sprendimų, kurie būtų veiksmingi ir realiai pritaikomi praktikoje. Tačiau didelė atsakomybė tenka švietimo bendruomenei, kuri turi puoselėti ir siekti, kad akademinis sąžiningumas taptų vertybe“, – pabrėžė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierė dr. Reda Cimmperman, pristatydama pranešimą apie Tarnybos atliktą nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūlos situacijos analizę Lietuvoje, atkreipė dėmesį į šių paslaugų prieinamumą viešojoje erdvėje, jų veikimo modelius bei būtinybę stiprinti prevencines ir teisinio reguliavimo priemones.

„Nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūla nėra tik pavienė etikos problema – tai sisteminis iššūkis akademinei bendruomenei. Atsakomybė turi būti taikoma visiems proceso dalyviams – tiek tiems, kurie rengia ar reklamuoja tokius darbus, tiek tiems, kurie jais naudojasi. Tačiau vien baudimų nepakanka. Turime stiprinti prevenciją, ugdyti sąmoningumo kultūrą, aiškiai komunikuoti nacionalinį reguliavimą ir kurti aplinką, kurioje akademinis sąžiningumas būtų vertybė. Tik taip galime pasiekti ilgalaikį kultūrinį pokytį“, – teigė dr. R. Cimmperman.

Tarptautine patirtimi pasidalijo Australijos nacionalinės aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir reguliavimo agentūros l. e. direktoriaus pareigas einanti dr. Lenka Ucnik, pristačiusi Australijoje taikomus sprendimus. Šią tarptautinę perspektyvą papildė Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus patarėjas dr. Juozapas Labokas, apžvelgęs kai kurių Europos valstybių teisinio reguliavimo praktiką ir parodęs, kaip skirtingos šalys sprendžia nesavarankiško darbų rengimo klausimą.

Apskritojo stalo diskusijoje su mokslo ir studijų institucijų atstovais aptarta, kokių papildomų priemonių reikėtų Lietuvoje, siekiant stiprinti akademinę etiką ir mažinti nesavarankiško mokslo ir studijų darbų rengimo paslaugų pasiūlą.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad sprendimai turi apimti tiek teisinį reguliavimą, tiek švietėjiškas ir prevencines priemones, o akademinio sąžiningumo stiprinimas turėtų išlikti nuoseklia valstybės politikos kryptimi.

Kontaktinis asmuo:

Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja

Rūta Steponėnienė

Tel. (0 5) 209 6787

El. p. [email protected]