Kas ir kaip formuoja Lietuvos mokslo ateitį? Ateities komitete aptartas Lietuvos mokslų akademijos vaidmuo valstybės pažangai

2026 m. kovo 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas posėdyje svarstė klausimą „Mokslo politikos modernizavimas pokyčių pasaulyje“. Dėmesio centre – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) vaidmuo formuojant šalies mokslo politiką ir strategines perspektyvas, stiprinant mokslo įtaką valstybės strateginio valdymo sistemos plėtrai, didinant mokslo poveikį politiniams sprendimams ir plėtojant Lietuvos ateities ekosistemą.

Atidarydamas posėdžio diskusiją. Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad mokslo politikos klausimai negali būti palikti vien siauram sektoriniam aptarimui. Pasak jo, šiandien mokslo žinios turi tapti vienu svarbiausių valstybės ateities sprendimų pagrindų, o institucijos, galinčios teikti ekspertines įžvalgas, turi būti girdimos ne simboliškai, bet sistemiškai. Posėdyje akcentuota, kad Ateities komitetui svarbus horizontalus požiūris į valstybės raidą, todėl mokslo politikos modernizavimas turi būti siejamas su ilgalaikiais demografijos, švietimo, technologijų, konkurencingumo ir strateginio valdymo iššūkiais.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius pristatė institucijos veiklą ir pabrėžė, kad LMA siekia būti ne tik mokslo bendruomenę vienijančia institucija, bet ir aktyvia eksperte valstybei svarbiais klausimais. Jis atkreipė dėmesį, kad akademija jau dabar telkia įvairių sričių mokslininkus, buria komitetus, rengia ekspertines diskusijas ir ieško formų, kaip stiprinti dialogą su Seimu bei Vyriausybe. Vis dėlto, pasak jo, svarbu vertinti ne tik formalias funkcijas, bet ir realius institucinius pajėgumus – žmogiškuosius, analitinius ir organizacinius.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas dr. Gintaras Valinčius savo pasisakyme pabrėžė, kad mokslo politika turi būti matoma kaip investicija į valstybės gerovę, o ne kaip išlaikymo ar rėmimo sritis. Jo teigimu, valstybė turi aiškiau susieti investicijas į mokslą su ilgalaike grąža visuomenei – aukštesne pridėtine verte, konkurencingesne ekonomika, geresniais atlyginimais, tvirtesne socialine apsauga ir saugesne valstybe. Posėdyje jis taip pat kalbėjo apie būtinybę aiškiau apsibrėžti nacionalinius prioritetus ir sutelkti išteklius ten, kur mokslo rezultatai gali sukurti didžiausią proveržį.

G. Valinčius atkreipė dėmesį, kad šiuolaikiniame pasaulyje dirbtinis intelektas, pažangūs moksliniai tyrimai ir gebėjimas paversti žinias ekonomine bei socialine verte tampa vienu svarbiausių valstybių konkurencingumo veiksnių. Jo teigimu, Lietuva negali remtis vien tradiciniais ištekliais – ilgalaikė pažanga priklausys nuo to, kaip sėkmingai valstybė investuos į mokslą, talentus ir aukštos pridėtinės vertės sprendimus.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Regina Valutytė pabrėžė, kad mokslo politikos modernizavimas turi būti siejamas su valstybės konkurencingumo stiprinimu, talentų ugdymu ir išlaikymu, duomenimis grįstais sprendimais bei veiksmingesniu ekspertinių žinių panaudojimu. Ji pažymėjo, kad Lietuvai reikia stipresnio mokslo ir politikos dialogo, tačiau vien formalių pakeitimų nepakanka – būtina ir pačios institucijos strateginė valia aiškiai apsibrėžti, kokį vaidmenį ji siekia atlikti šiuolaikinėje mokslo politikos sistemoje.

Diskusijoje pažymėta, kad pažangiose šalyse nacionalinės mokslų akademijos aktyviau dalyvauja formuojant politinę darbotvarkę ir naudoja įvairesnius veikimo instrumentus. Tai rodo, kad Lietuvoje taip pat verta svarstyti, kaip sustiprinti Lietuvos mokslų akademijos vaidmenį, išlaikant jos akademinį autoritetą, bet kartu suteikiant daugiau aiškių instrumentų veikti strategiškai svarbiose srityse.

Ateities komitete aptariant šį klausimą išryškėjo bendras supratimas, kad Lietuvai reikia stipresnio mokslo ir politikos dialogo, aiškesnio ekspertinių žinių įtraukimo į sprendimų priėmimą ir nuoseklesnio požiūrio į mokslą kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės ateitį. Taip pat akcentuota, kad Lietuvos mokslų akademijos vaidmuo šiame procese galėtų tapti ryškesnis, jei būtų sustiprinti jos ekspertiniai pajėgumai, plėtojamas bendradarbiavimas su valstybės institucijomis ir aiškiau apsibrėžta institucijos ateities kryptis. Balandžio 29 d. Ateities komitete taip pat bus išklausyta Lietuvos mokslų akademijos 2025 m. veiklos ataskaita.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras

Miglė Paulauskė

El. p. [email protected]