Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas: „Sistema plečiasi, bet ar keičiasi elgesys: kvietimas kurti tęstinį pagalbos modelį rizikos grupių jaunimui“

2026 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Prasidėjus Seimo pavasario sesijai, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) susirinko į pirmąjį šios sesijos posėdį, kuriame aptarė prioritetinius darbus ir numatė svarbiausias veiklos kryptis pavasario sesijos laikotarpiui.

Komisijos 2026 m. kovo–birželio mėn. darbo plane įtraukti svarbūs priklausomybių prevencijos politikos klausimai. Komisija analizuos prevencinių programų ir Ankstyvosios intervencijos programos rezultatus, nagrinės psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo integruoto prevencijos modelio išbandymą 12 savivaldybių ir jo įdiegimo eigą nacionaliniu mastu. Šie klausimai bus svarstomi kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovais. 

Taip pat bus vertinamas savivaldybių lygmeniu įgyvendinamų priklausomybių prevencijos programų progresas, numatyti susitikimai su savivaldybių institucijomis ir asociacijomis.

Pavasario sesijos metu komisija kartu su Jaunimo reikalų agentūra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ir Nacionaline jaunimo reikalų koordinatorių asociacija nagrinės jaunimo įgalinimo, savanorystės, tarptautinės jaunimo politikos bei tarpžinybinio bendradarbiavimo klausimus.

Komisija taip pat planuoja išvažiuojamąjį posėdį reabilitacijos centre „Nugalėtojų akademija“, kuriame bus analizuojamos reintegracijos paslaugos asmenims, turintiems priklausomybių problemų, pristatomi reabilitacijos centro darbo principai ir aptariamos paslaugų finansavimo galimybės. Posėdyje dalyvaus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros atstovai.

Gegužės mėnesį suplanuotas bendras komisijos ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdis, kuriame bus analizuojama situacija dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, aptariami lošimų prieinamumo, patrauklumo ir jų žalos mažinimo būdai, įskaitant nepilnamečių įtrauktį į lošimus. Dalyvaus Finansų ministerijos, Lošimų priežiūros tarnybos, lošimų sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Komisija taip pat svarstys Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais įgyvendinimo 2024–2026 m. plano ataskaitą bei pasirengimą naujam 2027–2030 m. etapui. Be to, bus aptariamas Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais – ypač srityse, susijusiose su priklausomybių prevencija ir kontrolės politika.

Pavasario sesijoje vyks ir įvairūs renginiai, tarp jų – konferencija „Elektroninės cigaretės ir jaunimo sveikata: problema, kurios nebepaslėpsime už dūmų“, konferencija skirta visuomenės sveikatos biurų veiklai apžvelgti, spaudos konferencija, skirta Pasaulinei dienai be tabako, bei tarptautinė konferencija „Sveikata visose politikose“, kiti renginiai.

Posėdžio metu komisija bendru sutarimu patvirtino 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgiami nuveikti darbai, pasiekti rezultatai ir įgyvendintos priklausomybių prevencijos iniciatyvos. Ataskaita taip pat išryškina svarbiausias tendencijas bei iššūkius, su kuriais susiduria priklausomybių prevencijos sritis, ir pabrėžia tęstinių darbų bei sprendimų būtinybę. 

Su komisijos 2025 metų veiklos ataskaita galima susipažinti čia.

Pristatyti Ankstyvosios intervencijos 2025 m. rezultatai: auganti aprėptis ir būtinybė stiprinti programos efektyvumą

Posėdžio metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorė prof. dr. Rita Sketerskienė pristatė Ankstyvosios intervencijos (AI) 2025 m. programos rezultatus.

AI programa 2025 m. pasiekė 55 savivaldybes: programa buvo įgyvendinta 55 iš 60 šalies savivaldybių ir tai patvirtina jos nuoseklų plėtojimą nacionaliniu mastu.

2025 m. programoje dalyvavo 1382 jaunuoliai, iš kurių net 91 proc. programą sėkmingai baigė. Nors baigiamumo rodiklis išlieka aukštas, nuo 2023 m. stebima nežymi, tačiau nuosekli mažėjimo tendencija (po 1 proc. punktą kasmet). Tai rodo augantį poreikį atnaujinti programos turinį ir metodiką, kad ji išliktų patraukli ir motyvuojanti šiuolaikiniam jaunimui.

Rezultatai taip pat atskleidžia svarbius pokyčius jaunuolių elgesyje: 56 proc. dalyvių prieš programą vartojo tiek alkoholį, tiek narkotines medžiagas. Vis daugiau jaunuolių, baigusių programą, atsisako psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, o tai rodo teigiamą požiūrio ir elgesio kaitą. 66 proc. dalyvių nurodė sumažinę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. 62 proc. programos dalyvių pareiškė pasiryžę visai atsisakyti vartojimo ateityje, nors 12 proc. vis dar ketina vartoti.

Programoje dalyvavusių jaunuolių vidutinis amžius buvo 14 metų, 45 proc. jų programoje dalyvavo savanoriškai, likusieji – pagal prievolę. Tai patvirtina, kad programa pasiekia tiek savarankiškai pagalbą ieškančius, tiek į rizikos grupes patekusius jaunuolius.

Dauguma dalyvių teigė žinantys, kur kreiptis dėl profesionalios pagalbos, tačiau 6 proc. vis dar nežino galimų pagalbos šaltinių. Tai išlieka viena iš sričių, kur būtina tolesnė komunikacija ir informuotumo didinimas.

Programą vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, pedagoginės psichologinės tarnybos ar kiti specialistai, baigę Programai vykdyti skirtą kvalifikacijos tobulinimo programą.

Atsižvelgiant į stebimą mažėjančio baigiamumo tendenciją, NTAKD nuomone, turi būti peržiūrimas ir atnaujinamas programos turinys. Anot direktorės, dabartinis modelis ne visada pakankamai išlaiko jaunuolių motyvaciją, todėl būtini metodiniai patobulinimai, kurie padėtų stabilizuoti dalyvavimo rodiklius ir užtikrintų, kad pagalba jaunuoliams būtų teikiama visa apimtimi.

Su 2025 m. Ankstyvosios intervencijos programos ataskaita galima susipažinti čia.

„Ankstyvosios intervencijos programos rezultatai rodo, kad sistema plečiasi ir pasiekia vis daugiau savivaldybių. Matome aiškią plėtrą, stiprų jaunų žmonių įsitraukimą ir nemažai teigiamų rodiklių, kurie liudija, kad jaunuoliai ne tik įsitraukia į Programą, bet ir pradeda galvoti apie pokyčius savo gyvenime. Tačiau kartu keliu ir esminį klausimą: kiek iš šių pokyčių yra tik ketinimai, o kiek – realiai pasikeitęs elgesys. Programoje darbas vyksta su sudėtinga grupe – tai jaunuoliai, kurie jau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas. Todėl natūralu klausti, ar vienkartinė 8 valandų intervencija yra pakankama, ar atėjo metas žengti prie tęstinio, stipresnio pagalbos modelio.

Reikia analizuoti duomenis apie tai, kas vyksta su Programos dalyviais po kelių mėnesių – ar jų elgesys iš tiesų pasikeičia, ar jie gauna palaikymą ir tolesnes paslaugas. Taip pat svarbu įvertinti, ar privalomas dalyvavimas Programoje turi įtakos jos efektyvumui ir kuo skiriasi savanoriškai įsitraukusių jaunuolių rezultatai nuo tų, kurie dalyvauja įpareigoti tai daryti. Ši analizė turėtų tapti pagrindu sprendimams, ar Programą reikia diferencijuoti pagal rizikos grupes, kaip stiprinti motyvaciją, kaip užtikrinti tęstinumą ir nukreipimą į gydymo ar kitas pagalbos paslaugas.

Programa turi labai gerą pagrindą ir didelį potencialą, tačiau jei norime tikros pažangos, turime judėti pirmyn – nuo proceso žingsnių prie realaus poveikio matavimo. Mūsų tikslas – kad Programa būtų ne tik gerai įgyvendinama, bet ir iš esmės keičianti jaunų žmonių gyvenimus, mažinanti vartojimą ir rizikas, o kartu stiprinanti jų motyvaciją rinktis sveikesnį kelią.“, – apibendrindamas AI 2025 m. programos rezultatus kalbėjo prof. dr. Saulius Čaplinskas.

NTAKD žengia į pirmininkavimo ES Tarybai etapą: numatytos veiklos, partnerystės ir tarptautiniai renginiai

Lietuva intensyviai tęsia pasirengimą 2027 m. pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, o NTAKD yra viena iš institucijų, aktyviai dalyvaujančių šiame procese. 

Departamento atstovai dirba dviejose svarbiose Europos Tarybos darbo grupėse – Narkotikų horizontaliojoje darbo grupėje ir Visuomenės sveikatos tarybos grupėje. Šiuo metu rengiami specialistai pirmininkauti šių grupių posėdžiams: departamento direktoriaus pavaduotoja jau dalyvavo specialiuose mokymuose ir stažuotėje, organizuotoje Viešojo valdymo agentūros. Be to, NTAKD dalyvauja sveikatos apsaugos ministro sudarytoje darbo grupėje, kuri koordinuoja pasirengimo procesą nacionaliniu mastu. Departamento atstovai taip pat aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų narkotinių medžiagų komisijos veikloje, kurios 70-oji sesija vyks Lietuvos pirmininkavimo metu.

Taip pat pristatyta, kad Lietuvai, kaip pirmininkaujančiai valstybei, teks pareiga organizuoti Europos Sąjungos nacionalinių narkotikų koordinatorių susitikimą. Kadangi šiam renginiui papildomo finansavimo nebuvo skirta, departamentas priėmė sprendimą jį finansuoti iš savo 2026–2027 m. asignavimų. Renginys jau planuojamas 2027 m. gegužės 27–28 d. Kaune, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, o pagrindinė tema bus prevencijos gerosios praktikos. Susitikime taip pat svarstoma galimybė pristatyti ambicingesnes idėjas, įskaitant vadinamąją „Vilniaus iniciatyvą“, siekiant sustiprinti Lietuvos matomumą ES sveikatos ir priklausomybių prevencijos politikoje. 

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkas Saulius Čaplinskas

Tel. (0 5) 209 6603

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus patarėja 

Erika Mikalajūnienė

Tel. (0 5) 209 6815