Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis dalyvauja Beniliukso Parlamento plenarinėje sesijoje

2026 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Liuksemburge vykstančioje Beniliukso Parlamento plenarinėje sesijoje, kurioje diskutuojama apie pasaulį keičiančius iššūkius – klimato kaitą, dirbtinį intelektą ir geopolitinę įtampą. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga teikia pirmenybę augimo ir inovacijų plėtrai regione siekdama, kad Europos įmonės galėtų klestėti pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti visų ES gyventojų gerovę. Gerindama verslo aplinką ir skatindama rinkos integraciją ES siekia didinti darbo našumą ir išnaudoti neišnaudotą ekonominį potencialą. Švarios pramonės kursas susieja konkurencingumą su poveikio klimatui neutralumu, todėl ES planuoja remti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, spartinti švarių technologijų leidimų išdavimo procedūras ir ilgainiui sumažinti energijos sąnaudas plėtojant atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako energiją. Žalioji pertvarka strategiškai laikoma ne suvaržymu, o pramonės modernizavimo ir inovacijų varomąja jėga.

Įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip Konkurencingumo kelrodis, ES ketina panaikinti inovacijų atotrūkį nuo pasaulinių konkurentų, stiprinti strateginius sektorius ir mažinti kritinę priklausomybę tiekimo grandinėse ir pažangiųjų technologijų srityje. Investicijos į mokslinius tyrimus, pažangiąją gamybą, dirbtinį intelektą ir skaitmeninę infrastruktūrą laikomos būtinomis našumo augimui. ES taip pat pripažįsta, kad gerovė priklauso nuo žmonių. Todėl svarbi konkurencingumo darbotvarkės dalis – spręsti įgūdžių trūkumo problemą, skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir stiprinti darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių. Tikimasi, kad padidinus tiek valstybines, tiek privataus sektoriaus investicijas bus užtikrinta, kad ekonomikos pertvarka išliktų subalansuota. „Atgaivindama tvarų augimą Europos Sąjunga nepradeda nuo nulio. Ji turi didelių privalumų, pavyzdžiui, gerai išplėtotas švietimo ir sveikatos sistemas bei tvirtas socialinės gerovės valstybes – ir net konkrečių pranašumų, kuriais gali remtis. Tačiau ES vis dar nepavyksta bendromis pastangomis išnaudoti šiuos pranašumus didinant pramonės šakų produktyvumą ir konkurencingumą pasauliniu mastu“, – teigia Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis. 

Anot G. Drukteinio „Europa turi drąsiai perorientuoti savo bendras pastangas į tai, kad būtų panaikintas atotrūkis nuo JAV ir Kinijos inovacijų, ypač pažangiųjų technologijų, srityje. Per pastaruosius 50 metų Europoje taip ir neatsirado nė vienos stambios naujųjų technologijų bendrovės. Labiausiai vystomos brandžios pramonės šakos, kurios turi ribotą proveržio potencialą. Šis dinamiškumo trūkumas mažina investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Talentų ir idėjų Europai netrūksta, tačiau inovacijas sunku komercializuoti šiame regione. Dėl reguliavimo kliūčių ir rinkų susiskaldymo startuoliams sunku plėsti veiklą, todėl daugelis verslininkų yra priversti ieškoti finansavimo JAV ir persikelia ten.“

„Augant dirbtinio intelekto reikšmei, Europa neturėtų likti prisirišusi prie senųjų pramonės šakų. Būtina išnaudoti Europos inovacijų potencialą, integruoti dirbtinį intelektą į esamus sektorius ir stiprinti pažangiąsias technologijas. Tam, kad technologinė pažanga prisidėtų prie socialinės įtraukties, inovacijų plėtrą reikia įgyvendinti kartu stiprinant švietimo sistemas, skatinant mokymąsi visą gyvenimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą“, – sako Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.

„Europai reikalingas bendras priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo didinimo planas“, – sako Seimo narys G. Drukteinis. Europos kovos su klimato kaita tikslai gali paskatinti ekonomikos augimą, tačiau tik tuo atveju, jei jie bus paremti suderinta strategija. Priešingu atveju priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas gali pakenkti konkurencingumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES įmonės vis dar moka už elektrą dvigubai arba trigubai daugiau nei JAV įmonės, o už dujas – keturiskart arba penkiskart daugiau nei JAV įmonės. Šiuos skirtumus lemia riboti gamtos ištekliai, struktūriniai energijos rinkos trūkumai, dideli mokesčiai ir taisyklės, kurios neleidžia vartotojams visapusiškai pasinaudoti pigia ir švaria energija. Nors švari energija ilgainiui turėtų sumažinti sąnaudas, didžiąją šio dešimtmečio dalį iškastinis kuras ir toliau darys poveikį kainoms. Jei nebus mechanizmų, leidžiančių įmonėms ir namų ūkiams pajusti realią priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo naudą, didelės energijos sąnaudos ir toliau stabdys ekonomikos augimą. Kita vertus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pasauliniu mastu suteikia pramonei daug naujų galimybių. Europa pirmauja pasaulyje švarių technologijų srityje. Daugiau kaip penktadalis pasaulio inovacijų švarių technologijų srityje sukuriama būtent Europos Sąjungoje. Tačiau rimtą iššūkį kelia didėjanti konkurentė – Kinija, kurios ekonomikos augimą palaiko didelės valstybinės subsidijos, greitos inovacijos, žaliavų kontrolė ir masinė gamyba. Nors importas iš Kinijos gali sumažinti sąnaudas trumpuoju laikotarpiu, tolesnėje perspektyvoje jis kelia grėsmę Europos pramonei. „Siekiant išspręsti šią problemą, Europai reikalinga suderinta užsienio ekonominė politika. Europai būtina didinti saugumą ir mažinti priklausomybę, stiprinanti ES savarankiškumą“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis. Tokia politika būtų siekiama kurti prekybos ir investicijų partnerystės ryšius su daug išteklių turinčiomis šalimis, burtis į pramonės aljansus, kaupti ypatingos svarbos gamtinius išteklius siekiant stiprinti pagrindinių technologijų tiekimo grandinių atsparumą ir saugumą. Norint įgyti pakankamą svertą, labai svarbu veikti bendrai ir vieningai.

Europa turi stiprinti ir savo gynybos pajėgumus. Nors bendras ES gynybos biudžetas pagal dydį yra antras pasaulyje, jos gynybos pramonė tebėra susiskaidžiusi ir neveiksminga. Standartizavimo ir sąveikumo trūkumas riboja gebėjimą didinti gamybą ir veikti darniai. Todėl itin svarbu stiprinti gynybos pramonės pajėgumus siekiant užtikrinti ES saugumą ir strateginį nepriklausomumą.

Beniliukso Parlamento sesijoje daug diskutuota apie taip vadinamą „penktąją laisvę“, kuri papildytų esamą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo laisvę. Penktoji laisvė – tai moksliniai tyrimai, inovacijos, žinios, duomenys ir švietimas. Ją įgyvendinant siekiama įtvirtinti inovacijas kaip bendrosios rinkos pagrindą. Tam reikia stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, gerinti duomenų srautus, investuoti į dirbtinį intelektą ir skaitmeninę infrastruktūrą, plėsti mokslininkų ir studentų judumą ir kurti bendrąją Europos mokslinės informacijos erdvę. Švietimo reforma, įskaitant Europos Sąjungos mokslinio laipsnio įsteigimą ir išplėstas programos „Erasmus“ galimybes, laikoma itin svarbia siekiant didinti konkurencingumą ir išlaikyti talentingus žmones Europoje.

Europa turi paversti bendrąją rinką priemone strateginiams Europos prioritetams finansuoti ir veikti ambicingai bei didinti veiklos mastą. Tam reikia didesnės integracijos sektoriuose, kurie anksčiau buvo daugiausia plėtojami tik valstybių lygiu: tai finansų, energetikos, ryšių sektoriai. Griežtesnis ES lygmens koordinavimas ir priežiūra, investicijos į infrastruktūrą ir vieninga reguliavimo sistema leistų Europos įmonėms augti pasauliniu mastu, kartu užtikrinant sąžiningą konkurenciją. Reikia supaprastinti bendrosios rinkos veikimą išplečiant ES reglamentų taikymą, griežčiau taikant reglamentus ir taisykles, mažinant biurokratiją kurti bendrą saugumo ir gynybos pramonės rinką, stiprinant pramonės pajėgumus ir mažinant ES priklausomybę, valdyti ES plėtrą vykdant laipsnišką integraciją, taikant griežtas teisinės valstybės sąlygas ir plėtros solidarumo priemonę ir užtikrinti socialinį tvarumą skatinant tiek laisvę judėti, tiek laisvę pasilikti, lygiagrečiai vykdant sanglaudos politiką, teikiant valstybines paslaugas.

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095

El. p. [email protected]