Liublino trikampio ir Baltijos šalių parlamentų žemės ūkio komitetai: Ukrainos ir Moldovos integracija į ES yra strateginė viso regiono saugumo ir ekonominio atsparumo sąlyga

2026 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seime įvykusiame Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – parlamentų žemės ūkio komitetų delegacijų susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Estijos, Latvijos ir Moldovos parlamentų atstovai, sutarta, kad Ukrainos ir Moldovos integracija į Europos Sąjungą yra strateginė viso regiono saugumo ir ekonominio atsparumo sąlyga. Diskusijose akcentuota, kad plėtra turi būti vykdoma atsakingai, etapais, įvertinant žemės ūkio sektoriaus jautrumą ir būtinybę išlaikyti stabilias konkurencines sąlygas visoms valstybėms narėms.

Susitikimas surengtas geopolitinės įtampos laikotarpiu, kai žemės ūkio politika, maisto saugumas ir tiekimo grandinių atsparumas tampa ne tik ekonominės, bet ir nacionalinio saugumo darbotvarkės klausimais. Parlamentinės delegacijos išsamiai aptarė būsimą Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos architektūrą po 2027 metų, Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES keliamus iššūkius ir galimybes žemės ūkiui, nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje problematiką, vienodų gamybos standartų taikymo svarbą sąžiningai konkurencijai užtikrinti, taip pat išklausė Europos Audito Rūmų narės dr. Laimos Liucijos Andrikienės pristatytą Europos Audito Rūmų požiūrį į naująją 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą.

BŽŪP po 2027 metų: finansinis stabilumas ir sąžiningos konkurencijos svarba

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitikime pabrėžė, kad po 2027 metų BŽŪP turi išlikti stipri, aiški ir pakankamai finansuojama, o tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių turi būti nuosekliai užbaigtas. Pasak ministro, šiandienos iššūkiai – nuo klimato kaitos iki geopolitinės įtampos ir rinkų svyravimų – reikalauja didesnių investicijų, modernesnių sprendimų ir veiksmingesnio rizikų valdymo. „Ūkininkams turi būti užtikrintos ne tik finansinės, bet ir aiškios, stabilios bei sąžiningos bendros rinkos taisyklės. BŽŪP po 2027 metų turi likti savarankiška, atskira ir paremta pakankamu biudžetu“, – sakė A. Palionis. Ministras taip pat akcentavo, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp gamybos ir tvarumo tikslų, kartu mažinant administracinę naštą ir užtikrinant ilgalaikį finansavimą investicijoms, inovacijoms bei kaimo gyvybingumui.

Lenkijos, Latvijos ir Estijos atstovai patvirtino bendrą poziciją, kad BŽŪP išlikimas atskira ES politika yra regiono stabilumo pagrindas.

Europos Audito Rūmų narė dr. Laima Liucija Andrikienė pristatė pagrindines įžvalgas apie siūlomą 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, pabrėždama, kad numatomi pokyčiai iš esmės keičia žemės ūkio, kaimo plėtros, sanglaudos ir išorės politikos finansavimą. Ji akcentavo būtinybę užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir aiškią lėšų kontrolę.

„Pereinama prie vieno Europos fondo ir rezultatų pagrindu mokamų išmokų, tačiau tai gali padidinti administracinį sudėtingumą ir neapibrėžtumą ūkininkams“, – teigė dr. Andrikienė ir pabrėžė, kad reformos negali silpninti finansinių saugiklių ar kelti grėsmės sąžiningai konkurencijai bei vidaus rinkos veikimui.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad plečiant ES biudžetą valstybės narės liks pagrindinėmis finansinės naštos dalyvėmis, todėl supaprastinimas turi eiti kartu su griežta kontrole ir užtikrinti, kad kiekvienas euras būtų panaudotas tikslingai ir skaidriai.

Ukrainos ir Moldovos integracija: būtini pereinamieji laikotarpiai ir tikslinė finansinė parama

Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė pažymėjo, kad Ukrainos ir Moldovos integracija į Europos Sąjungą yra ne tik solidarumo klausimas, bet ir strateginė būtinybė visos Europos saugumui, stabilumui ir gerovei. Anot jos, ES plėtra istoriškai buvo viena svarbiausių transformacinių galių, atvėrusi naujas galimybes žmonėms, verslui ir sustiprinusi visos Europos atsparumą. „Turime jau dabar atsakingai ruoštis šiam procesui, laiku įvertinti galimas rizikas ir sudaryti sąlygas išnaudoti atsiveriančias galimybes, taip pat ir žemės ūkio srityje. Lietuva ir toliau išliks tvirta Ukrainos ir Moldovos rėmėja jų kelyje į visateisę narystę Europos Sąjungoje iki 2030 metų“, – sakė A. Plepytė.

Kalbėdamas apie ES plėtrą, žemės ūkio ministras A. Palionis pabrėžė paramą Ukrainos ir Moldovos integracijai, tačiau akcentavo, kad procesas turi būti laipsniškas ir pagrįstas aiškiais standartais, neapsunkinantis esamų ūkininkų. Integracijos finansavimas turi būti papildomas, nedidinantis naštos BŽŪP. 

Lenkijos delegacija pabrėžė, kad Ukrainos ir Moldovos integracija į Europos Sąjungą turi vykti atsakingai ir nuosekliai, užtikrinant, jog plėtra nepakenktų pasienio regionų ūkininkams ir nepakartotų ankstesnių rinkos sutrikimų. Lenkijos atstovai priminė, kad 2021–2023 m. patirtis parodė būtinybę taikyti aiškius apsaugos mechanizmus ir valdyti prekybos srautus taip, kad būtų išlaikytas visuomenės palaikymas Ukrainai. Pasak jų, „integracija turi būti procesas, kuriame suderinama parama Ukrainai ir atsakinga Europos žemės ūkio rinkos apsauga“, o sprendimai dėl rinkos atvėrimo turi būti priimami išsamiai įvertinus poveikį ūkininkų pajamoms ir regionų stabilumui. Delegacija taip pat akcentavo, kad stojimas negali būti automatinis – būtini pereinamieji laikotarpiai, standartų suderinimas ir iš anksto numatytos priemonės rinkos disbalansui mažinti.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Žemės ūkio politikos komiteto pirmininkas Oleksandr Gaydu pažymėjo, kad  šalis jau įvykdė apie 85 proc. jai iškeltų Europos Komisijos reikalavimų, tačiau ūkininkai susiduria su išaugusiomis sąnaudomis ir sudėtingomis karo sąlygomis. Nepaisant to, Ukrainos žemės ūkio sektorius išlieka konkurencingas ir orientuotas į europinių standartų diegimą.

„Ukraina nėra grėsmė Europos rinkai. Mums reikia pereinamųjų priemonių, finansinio prisitaikymo ir bendrų sprendimų, kad integracija būtų teisinga ir mums, ir dabartinėms valstybėms narėms“, – pažymėjo Ukrainos atstovas, akcentuodamas glaudaus bendradarbiavimo svarbą.

Moldovos delegacija pabrėžė, kad šalis jau yra iš esmės persiorientavusi į ES rinką ir noriai diegia europinius standartus, tačiau prisitaikymo kaštai išlieka dideli. Todėl būtina užtikrinti lankstų finansavimą, nišinių sektorių palaikymą ir aiškias pereinamojo laikotarpio taisykles.

Baltijos valstybių atstovai išskyrė, kad Ukrainos ir Moldovos integracija yra tiesiogiai susijusi su regiono saugumu. Estijos atstovas pabrėžė, kad plėtra yra ne tik politinė valia, bet ir būtina strateginė priemonė stiprinant bendrą ES atsparumą: „Norint, kad Europa išliktų konkurencinga ir saugi, privalome būti atviri plėtrai, kartu užtikrindami vienodas konkurencines sąlygas ir aiškų prisitaikymo planą.“

Susitikimo pabaigoje pristatytas deklaracijos projektas, kuriame akcentuojama stiprios ir savarankiškos Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. būtinybė, vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimas ūkininkams ir parama Ukrainos bei Moldovos integracijai į ES. Dokumento nuostatos dar bus detaliai derinamos tarp šalių, o galutinę deklaracijos versiją planuojama pasirašyti artimiausiu metu. 

Seimo Kaimo reikalų komiteto iniciatyva surengtame susitikime dalyvavo komiteto nariai, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas R. Motuzas, žemės ūkio ministras A. Palionis, užsienio reikalų viceministrė A. Plepytė, ES aukšto lygio patarėjas Moldovos žemės ūkio ministerijoje R. Taraškevičius, Lenkijos, Ukrainos, Moldovos, Estijos ir Latvijos parlamentų žemės ūkio komitetų vadovai ir delegacijos, diplomatinio korpuso atstovai.

Parengė

Seimo kanceliarijos Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES)

Donata Černiavskienė

Tel. (0 5)  209 6764, el. p. [email protected]