Klaipėdos jūrų uosto ateitis – ne tik apie krovą: Ateities komitetas akcentuoja atsparumą, transformaciją ir valstybės strateginius interesus

2026 m. kovo 26 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ateitis – tai ne vien krova ir logistika. Nuo jos priklauso Lietuvos ekonominis atsparumas, konkurencingumas, socialinė gerovė, nacionalinis saugumas, karinis mobilumas ir valstybės gebėjimas veikti krizės sąlygomis. Būtent dėl to Seimo Ateities komitetas svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-1165 ir po diskusijos pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas, pradėdamas posėdį, pabrėžė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimai turi būti vertinami ne vien kaip techninis teisėkūros paketas, o kaip ilgalaikę valstybės kryptį formuojantis sprendimas. Jo teigimu, Ateities komitetas į uosto klausimą žiūri „iš žuvėdros skrydžio“ – per Lietuvos ateities vizijos, strateginio valdymo, nacionalinio saugumo ir konkurencingumo prizmę. Pirmininkas kėlė klausimą, ar priimamas teisinis modelis bus pakankamai tvarus dešimtmečiams į priekį ir ar jis padės uostui atlaikyti būsimus išbandymus. Posėdžio pabaigoje jis akcentavo, kad Lietuvai reikia vieno stipraus, saugomo ir puoselėjamo uosto, o Ateities komiteto siūlymai orientuoti būtent į ilgalaikę perspektyvą.

„Ministerija siūlo ne pavienes pataisas, o iš esmės naują bazinį teisinį modelį, kuris turėtų tarnauti uosto veiklai kelis dešimtmečius“, teigė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė. Ji išskyrė penkis pagrindinius projekto tikslus: efektyvesnį vienpakopį valdymo modelį, aiškesnį atsakomybių paskirstymą tarp Vyriausybės ir ministerijos, aiškesnį koncesijų ir žemės nuomos reglamentavimą, galimybę operatyviai riboti laivybą kilus grėsmei nacionaliniam saugumui bei stipresnes aplinkosaugines nuostatas. Viceministrė taip pat pabrėžė, kad ministerijos požiūriu šis įstatymas dera su „Lietuva 2050“ logika: jame svarbūs ekonominis saugumas, atsparumas, konkurencingumas, skaitmeninimas ir žalioji transformacija. Kartu ji aiškiai pasakė, kad šios Vyriausybės prioritetas – ne išorinis uostas, o pietinės uosto dalies išvystymas ir jos įveiklinimas, kartu sprendžiant ir pietinio aplinkkelio klausimą.

Kalbėdama apie miesto ir uosto santykį, D. Sujetaitė akcentavo, kad ministerijai svarbus balansas tarp uosto plėtros ir miestiečių gerbūvio. Ji nurodė, kad uostui pavesta iki šių metų vidurio parengti aiškią bendradarbiavimo su Klaipėdos miesto savivaldybe programą, kurioje būtų numatyti konkretūs tikslai ir veiksmai, kaip uosto poreikiai derinami su miesto ir gyventojų interesais. Viceministrės teigimu, įstatymo projekte paliekami formatai, per kuriuos į sprendimų priėmimą įtraukiami ir miesto atstovai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas kalbėjo iš praktinės įgyvendinimo perspektyvos. Jis pabrėžė, kad po daugelio metų galiojimo uosto įstatymo atnaujinimas buvo būtinas, nes pasikeitė ir prekyba, ir geopolitinė aplinka, ir pats uosto vaidmuo. Pasak jo, siūlomi pakeitimai uosto neriboja, o padeda dirbti efektyviau: mažina biurokratiją valdymo sistemoje, aiškiau reglamentuoja žemės nuomos ir koncesijų mechanizmus, suteikia aiškesnį pagrindą veikti ekstremaliomis aplinkybėmis ir sudaro sąlygas tolesnei plėtrai. Jis taip pat pabrėžė, kad dabartinis įstatymo projektas, direkcijos vertinimu, uostui yra priimtinas ir iš esmės kuria daugiau teigiamų nei neigiamų pasekmių.

Kalbėdamas apie ateitį, uosto vadovas akcentavo, kad šiandien uostas jau yra gerokai modernesnis, negu dažnai manoma viešojoje erdvėje. A. Latakas vardijo konkrečius pavyzdžius: artėjantį vandenilio gamybos startą, privatų 5G tinklą, testuojamas dirbtinio intelekto sistemas, šiemet paleidžiamas elektros tiekimo laivams stoteles. Kartu jis pabrėžė, kad ne viską reikia smulkiai surašyti pačiame įstatyme – dalis modernumo, saugumo ir atsparumo sprendimų turi būti įgyvendinama per poįstatyminius aktus ir praktinį valdymą.

Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas pabrėžė, kad Klaipėdos uostas kariniam mobilumui yra strategiškai svarbus objektas, prilygstantis esminiams sausumos koridoriams. Jis atkreipė dėmesį, kad uoste jau veikia karinė teritorija, kur švartuojasi Lietuvos kariuomenės laivai, vyksta krantinių rekonstrukcijos projektai ir nuolat derinami infrastruktūros klausimai su Susisiekimo ministerija. Kartu viceministras pažymėjo, kad projekte atsirandanti „karinės uosto teritorijos“ sąvoka gali reikalauti papildomo suderinimo su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme vartojamomis sąvokomis.

Apibendrindamas diskusiją, V. Grubliauskas pabrėžė, kad Ateities komitetas vertina ne siaurus techninius pakeitimus, o tai, ar siūlomas teisinis reguliavimas bus tvarus ilguoju laikotarpiu. Todėl Komitetas pateikė du siūlymus: aiškiau susieti uosto funkcinę paskirtį su valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentais ir nustatyti pareigą uosto valdytojui turėti veiklos tęstinumo planą. Abiem siūlymams posėdyje buvo pritarta.

Parengė

Ateities komiteto biuro patarėja

Miglė Paulauskė

El. p. [email protected]