Seimo nariai dalyvauja Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje Rygoje

2026 m. kovo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Kovo 27 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė ir komiteto nariai bei Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas prof. Saulius Čaplinskas ir šio komiteto narys Rimas Jankūnas dalyvauja Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto posėdyje Rygoje.

Pastaraisiais metais Baltijos valstybės vis labiau pripažįsta strateginę sveikatos vertę kaip ekonominio augimo, demografinio stabilumo ir nacionalinio saugumo pagrindą. Tačiau visose trijose šalyse vis dar labai didelis prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas, todėl labai mažėja aktyvios darbo jėgos. Tuo pat metu dėl regiono saugumui kylančių iššūkių išryškėjo atsparių sveikatos priežiūros sistemų svarba. COVID-19 pandemija ir geopolitinis nestabilumas, prasidėjęs dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, parodė, kad tiek sveikata, tiek saugumas priklauso nuo galimybės greitai gauti vaistų ir stiprios skaitmeninės infrastruktūros.

„Sveikatos politika vis dažniau suvokiama ne tik kaip tautos gerovės, bet ir kaip bendros gerovės regione sudėtinė dalis, o Baltijos Asamblėja tai akcentuoja jau daugelį metų ir siekia aktyviau bendradarbiauti duomenų mainų, bendrų medicinos priemonių pirkimų ir sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų srityse – o tai sritys, kurios visos yra svarbios plėtojant atsakingą sveikatos politiką“,  – sako Baltijos Asamblėjos Sveikatos, socialinės gerovės ir šeimos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas prof. S. Čaplinskas.

„Visuotinė sveikatos apsauga (VSA) yra pirmaeilis visų Baltijos valstybių politikų rūpestis. VSA apima tris aspektus: gyventojų aprėptį, paslaugų teikimą ir išlaidų apmokėjimą. Siekiama užtikrinti, kad visi turėtų galimybę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nepatirdami finansinių sunkumų. Tačiau formali teisė į visuotinę apsaugą ne visada užtikrina realų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visoms gyventojų grupėms, nes paslaugų galima negauti dėl įvairių priežasčių. Europos šalys padarė pažangą siekdamos užtikrinti VSA, tačiau vis dar reikia geriau suprasti ir šalinti esamas aprėpties ir prieinamumo problemas“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė L. Šukytė-Korsakė.

Tačiau tos pačios problemos vyrauja ir daugelyje kitų Europos šalių. Europos sveikatos sistemos patiria didelį spaudimą dėl daugelio priežasčių: darbo jėgos trūkumo, nes ypač daug sveikatos priežiūros specialistų artėja prie pensinio amžiaus; vis daugiau priežiūros reikalaujančių sparčiai senėjančių gyventojų; vis dar besiskiriančių sveikatos priežiūros rezultatų ir skirtingos sveiko gyvenimo trukmės įvairiose šalyse.

„Dėl šių tendencijų ir vis didesnės neužkrečiamųjų ligų naštos kyla grėsmė sveikatos sistemoms. Neužtenka priemonių sveikatos sektoriaus darbuotojams ugdyti ir esamiems darbuotojams išlaikyti. Taip pat būtina skirti reikiamą dėmesį prevencijai. Įstatymus būtina vertinti visuomenės sveikatos požiūriu, suprantant, kad svarbi ne tik sveikatos priežiūra, bet ir pajamos, švietimas, auklėjimas, socialiniai ryšiai, kultūra, sveikatos elgsena. Sveikatos apsaugai skiriama BVP dalis turi pasiekti Europos Sąjungos vidurkį“, –  akcentuoja Seimo narys R. Jankūnas.

 Pabrėžiama, kad būtinas ilgalaikis planavimas ir tvarus finansavimas siekiant užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemos ir toliau galėtų tenkinti demografijos ir sveikatos priežiūros būtinybės sąlygojamus poreikius.

Daugiau informacijos:

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095

El. p. [email protected]