Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas stiprina dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius

2026 m. kovo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) 

Seimo Valstybės valdymo savivaldybių komiteto delegacija 2026 m. kovo 25-26 dienomis lankėsi Lenkijos Sejme, Vidaus reikalų ir valdymo bei Fondų ir regioninės politikos ministerijose, susitiko su Lenkijos gynybos ministru Vladyslavu Kosiniaku-Kamyšu (Władysław Kosiniak-Kamysz). 

Sejme Komiteto delegacija susitiko su Sejmo Pirmininko pavaduotoja Dorota Niedzielia (Dorota Niedziela), kuri yra ir Lenkijos ir Lietuvos tarpparlamentinės asamblėjos pirmininkė. Susitikimo metu aptartos Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių aktualijos. Pagrindinis dėmesys skirtas bendro valstybių veikimo kryptims geopolitinių iššūkių kontekste aptarti, įskaitant kelių ir geležinkelių infrastruktūros plėtrą kariniam mobilumui užtikrinti, pagalbą masinių evakuacijų atvejais, karinio poligono klausimus ir kt. 

Seimo Pirmininko pavaduotoja Daiva Žebelienė akcentavo, kad „Lietuvos ir Lenkijos valstybių bendrystė yra ypatingai strategiškai svarbi ir kaip jau spėta dar kartą prisiminti Liubline, turinti ypač gilias istorines šaknis“.

Su giminingo Sejmo Vietos savivaldos ir regioninės politikos komiteto nariais aptartos Komitetų kompetencijos, išsamiai susipažinta su Lenkijos teritorijos administraciniu suskirstymu (vaivadijos, pavietai valsčiai ir jų kompetencija), aptartos abiejų valstybių administracinių vienetų atsakomybės ir iššūkiai rengiantis ekstremalioms situacijoms ar karo metui.

Seimo Valstybės valdymo savivaldybių komiteto pirmininkas Jaroslavas Narkevičius apibendrino: „Kad gyventojai jaustųsi saugiau, valstybėje kiekvienas administracinis vienetas turi aiškiai žinoti savo pareigas, būti aprūpintas reikiamais ištekliais ir užtikrinti gyventojų švietimą“.

Seimo VVSK delegacijos susitikimas su Lenkijos Vidaus reikalų ir valdymo ministerijos atstovais. Seimo kanceliarijos nuotr.

Vidaus reikalų ir valdymo ministerijoje susipažinta su Lenkijoje nuo 2025 m. pradėjusia veikti civilinės saugos ir civilinės gynybos sistema, įvyko susitikimas su ministerijos sekretoriumi Tomašu Šymanskiu (Tomasz Szymański) ir jo pavaduotoju Vieslavu Lesniakevičiumi (Wiesław Leśniakiewicz), buvusiu ilgamečiu Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovu.

Pagal naująją sistemą Lenkijoje vaivada yra atsakingas už civilinės saugos ir gynybos organizavimą vaivadijoje. Žemesnių administracinių vienetų funkcijos ir atsakomybės taip pat yra aiškiai apibrėžtos teisės aktuose. Arčiausiai žmonių esantis administracinis vienetas valsčius (gmina, lenkų kalba) yra atsakingas už civilinės saugos ir gynybos priemonių užtikrinimą ir gyventojų švietimą. Ypatingas dėmesys skiriamas kiekvieno iš šių  administracinių vienetų vadovų ir darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos palaikymui. Švietimas organizuojamas Valstybinėje ugniagesių mokykloje. 

Naujoji civilinės saugos ir gynybos sistema sukonstruota taip, kad atsižvelgiant į regionų ypatumus, poreikiai saugos ir gynybos priemonėms būtų formuojami iš apačios. 

Būtina pažymėti, kad naujajame Lenkijos Civilinės saugos ir civilinės gynybos įstatyme yra užtikrintas tvarus finansavimas šiai sričiai, t. y. 0,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (2025 m. tai sudarė 17 mlrd. zlotų). Šiuo pasiekimu Lenkijos kolegos labai džiaugiasi. Taip pat svarbu paminėti, kad svarų vaidmenį sistemoje turi nevyriausybinės organizacijos ir bažnyčia. 

Seimo VVSK delegacijos susitikimas su Lenkijos Fondų ir regioninės politikos ministerijos atstovais. Seimo kanceliarijos nuotr.

Seimo delegacija susitiko ir su Fondų ir regioninės politikos ministerijos sekretoriumi, buvusiu ilgamečiu Sopoto meru, Jaceku Karnovskiu (Jacek Karnowski). Ši, 2019 m. įsteigta, ministerija yra atsakinga už Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų valdymą, regioninę plėtrą ir investicijų strategiją.

Ministerija užtikrina, kad 40 proc. ES sanglaudos politikos lėšų yra skiriama regionams, kurie patys ir strateguoja jų panaudojimą. Atsižvelgiant į Lenkijos dydį ir regionų specifiką (jūra, kalnakasyba, žemdirbystė ir kt.), ministerija siekia, kad kuo daugiau įgaliojimų, priimant sprendimus dėl finansavimo strategijos, būtų suteikiama žemesniems administraciniams vienetams (pavietams ir kt.). Siekiant stiprinti regionus remiamasi Vokietijos pavyzdžiu, kuomet Berlyne ir aplink jį yra sukoncentruota tik apie 40 proc. įmonių ir valdžios institucijų. Analogiška kryptimi siekiama veikti ir Lenkijoje. Šiuo metu Varšuvoje yra koncentruota apie 90 proc. įmonių ir valdžios įstaigų.

Susipažinęs su šios ministerijos veikla atliktais ir planuojamais darbais, Komiteto pirmininkas J. Narkevičius apgailestavo, kad Lietuvoje pritrūko politinės valios Regionų ministerijai steigti.

Seimo VVSK delegacija Liublino nacionaliniame muziejuje prie Jano Mateikos paveikslo “Liublino Unija”. Seimo kanceliarijos nuotr.

Atsižvelgiant į užsimezgusius ypatingai šiltus Komitetų narių santykius, vizito metu aptartas abiem valstybėms aktualias temas ir istorines bendrystės ištakas, Komitetų pirmininkai sutarė toliau aktyviai prisidėti plėtojant Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius.

Parengė

Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto biuro vedėja

Kristina Šimkutė

Tel. (0 5)  209 6841

Mob. +370 610 61 544

El. p. [email protected]