Ateities komitetas: Lietuva stiprina gynybą, bet dar neturi aiškaus ilgos krizės veikimo modelio

2026 m. balandžio 9 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitete svarstant valstybės atsparumo ir saugumo architektūrą iki 2040–2050 m., nuskambėjo esminis klausimas: ar Lietuva šiandien yra pasirengusi ne tik atremti pirmą smūgį, bet ir ilgai išlaikyti valstybės veikimą hibridinių, technologinių ir karinių grėsmių sąlygomis?

Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad saugumas nebegali būti suprantamas vien kaip karinė gynyba. Pasak jo, tikrasis valstybės atsparumas reiškia kur kas daugiau: gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą, kritinės infrastruktūros veikimą, viešojo valdymo stabilumą, visuomenės sanglaudą, kognityvinį atsparumą ir gebėjimą veikti užsitęsusios krizės sąlygomis.

Vieną ryškiausių politinių pastabų posėdyje išsakė komiteto narys Vytautas Sinica. Jis atkreipė dėmesį, kad Nacionalinio saugumo strategijoje tarp saugomų dalykų nemato tautos kaip aiškiai įvardyto subjekto. Jo teigimu, dokumente kalbama apie nepriklausomybę, suverenitetą, teritorinį vientisumą, konstitucinę santvarką, kalbą ir kultūrą, tačiau neįvardijama tauta kaip tai, dėl ko visi šie dalykai apskritai egzistuoja. Jis taip pat pabrėžė, kad migracijos ir demografijos klausimai turi būti vertinami ne tik kaip einamojo saugumo, bet ir kaip ilgalaikio valstybės gyvybingumo tema.

Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė įvardijo vieną pagrindinių silpnųjų vietų: civilinė sauga Lietuvoje per ilgai buvo suvokiama pernelyg siaurai – kaip ekstremaliųjų situacijų valdymas, o ne kaip pilnavertė valstybės atsparumo dalis. Nors sistema po 2022 metų buvo sustiprinta, ilgalaikėje perspektyvoje tebetrūksta tiek pajėgumų savivaldoje, tiek finansavimo, kad civilinė sauga taptų tokiu prioritetu, kokio reikalauja dabartinė saugumo aplinka.

Komiteto narys Liutauras Kazlavickas atkreipė dėmesį ir į kitą svarbią problemą – kaip realiai suderinti civilinę ir karinę gynybą. Jo teigimu, nors strateginiuose dokumentuose kalbama apie šių sričių sąveiką, praktikoje jos vis dar pernelyg dažnai veikia kaip atskiros sistemos, o būtent tai ir silpnina bendrą valstybės atsparumą.

Bene tiksliausiai pačią posėdžio temą suformulavo Nacionalinio krizių valdymo centro patarėja, laikinai einanti Analizės biuro vedėjo pareigas dr. Ieva Gajauskaitė. Ji akcentavo, kad atsparumas negali likti abstrakti sąvoka: valstybė pirmiausia turi aiškiai apsibrėžti, atsparumas nuo ko ir atsparumas kam, o tik tada gali kryptingai planuoti ilgalaikius pajėgumus. Ji taip pat pabrėžė, kad atsparumo architektūra turi būti kuriama nedubliuojant jau veikiančių sistemų, o atspari valstybė prasideda ir nuo individualaus lygmens – žmogaus psichologinės būklės, kritinio mąstymo ir pasirengimo.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila pažymėjo, kad policija save mato ne tik kaip teisėsaugos instituciją, bet ir kaip vieną iš nacionalinio atsparumo sistemos ašių. Jo pasisakyme išryškėjo, kad valstybės atsparumas šiandien tiesiogiai susijęs su radikalizacijos, dezinformacijos, socialinių prieštaravimų, migracijos bei visuomenės pasitikėjimo valstybe klausimais.

Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir strateginės analizės grupės vadovas Andrius Vaivada pristatė naujosios Nacionalinio saugumo strategijos logiką ir akcentavo, kad jos ašis yra pasirengimas valstybės gynybai karinės agresijos atveju. Kartu pažymėta, kad saugumo aplinka reikalauja platesnio požiūrio – nuo ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir technologinės priklausomybės mažinimo iki gynybos pramonės stiprinimo ir demografinių iššūkių įvertinimo.

Atskiras dėmesys skirtas ir pažangioms technologijoms. Komiteto pirmininkas V. Grubliauskas kėlė klausimą, kiek dirbtinis intelektas, autonominės sistemos ir kitos naujos technologijos jau šiandien yra integruotos į gynybos planavimą. Diskusijoje tapo aišku, kad technologinis saugumas jau yra ne ateities, o šiandienos valstybės pasirengimo klausimas.

Posėdis parodė, kad Lietuva stiprina gynybą, tačiau vis dar neturi aiškaus atsakymo, kas ir kaip kuria visos valstybės atsparumo architektūrą ilguoju laikotarpiu.

Ateities komitetas tęs saugumo ir gynybos temos parlamentinę kontrolę, nes posėdis parodė, kad Lietuvai vis dar trūksta aiškiai apibrėžto ilgalaikio valstybės atsparumo modelio, suderinančio nacionalinį saugumą, civilinę saugą, technologinį pasirengimą ir visuomenės atsparumą.

Parengė

Seimo Ateities komiteto biuras:

Miglė Paulauskė, el. p. [email protected]