Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pranešimas: išvažiuojamajame komisijos posėdyje – dėmesys priklausomų asmenų reabilitacijai ir reintegracijai

2026 m. balandžio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) surengė išvažiuojamąjį posėdį vienoje iš priklausomų asmenų reabilitacijos paslaugas teikiančių organizacijų – labdaros ir paramos fonde „Nugalėtojų akademija“.

Posėdžio tikslas buvo įvertinti psichosocialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugų situaciją Lietuvoje, išklausyti Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamo projekto „Būk laisvas – nebūk priklausomas!“ įgyvendinimo eigą, aptarti ilgalaikio finansavimo iššūkius bei identifikuoti sistemines spragas, ypač susijusias su paslaugų tęstinumu, reintegracija ir pagalba vaikams bei jaunimui.

Atvykę į reabilitacijos centrą, komisijos nariai turėjo galimybę sudalyvauti bendruomenės rytiniame susirinkime, susipažinti su kasdienine bendruomenės struktūra, gyventojų atsakomybių bei tarpusavio palaikymu grįstu sveikimo proceso organizavimu.

Posėdžio dalyviai susipažino su „Nugalėtojų akademijos“ veikla – viena seniausių psichosocialinės reabilitacijos bendruomenių Lietuvoje, veikiančia nuo 1992 m. Centro vadovybė pristatė ilgalaikės, bendruomeninės reabilitacijos modelį, paremtą aiškia struktūra, etapais, griežtomis taisyklėmis ir aktyviu pačių gyventojų įsitraukimu. 

Reabilitacija trunka apie metus laiko ir ilgiau, apima pilną izoliacijos nuo žalingos aplinkos etapą, psichologinį darbą, reintegraciją per darbą ar mokslą ir grįžimą į visuomenę. Daugelis centro absolventų sėkmingai integruojasi, kuria šeimas, dirba Lietuvoje ir užsienyje.

Prieš išvykstant iš centro komisijos nariai apžiūrėjo patalpas ir susipažino su infrastruktūra, įvertino gyvenimo, terapinio darbo ir užimtumo sąlygas, kuriose vyksta ilgalaikis sveikimo procesas.

Akcentuota, kad projektas daugiausia dengia „minkštąsias“ išlaidas, tačiau nenumato infrastruktūros atnaujinimo. Reabilitacijos centrai susiduria su pastatų nusidėvėjimu, techninės bazės trūkumu. 

„Investuojame į žmones, bet neturime galimybės investuoti į sąlygas, kuriose jie sveiksta – o tai neišvengiamai riboja paslaugų kokybę“ –  pažymėjo reabilitacijos centro atstovai.

Projektas „Būk laisvas – nebūk priklausomas!“ pradėtas įgyvendinti 2023 m. kovo mėn., jam skirta beveik 16 mln. eurų. Jį įgyvendina 11 licencijuotų reabilitacijos centrų. Per 60 mėnesių trukmės laikotarpį, į projektą numatyta įtraukti 2 079 asmenis. Iki 2026 m. kovo mėn. projekte jau dalyvavo daugiau nei 1 160 asmenų, iš kurių apie 43 proc. baigę reabilitaciją pradėjo dirbti, mokytis ar ieškoti darbo.

Projektas apima šias veiklas: 

• nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas;

• reintegracijos veiklų organizavimas, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą;

• pagalbos teikimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų šeimos nariams organizavimas;

• mokymų, kvalifikacijos kėlimo ir supervizijų organizavimas darbuotojams, vykdantiems psichologinės ir socialinės reabilitacijos veiklą;

• pagalbos teikimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims viešinimo organizavimas.

Vienas esminių posėdžio klausimų – projekto finansavimo tęstinumas. Buvo patvirtinta, kad šiuo metu trūksta apie 5 mln. eurų, reikalingų pilnam projekto rodiklių pasiekimui, tačiau papildomos lėšos numatytos finansavimo sąlygų apraše, o jų gavimas priklauso nuo formalaus ES paramos gavėjo statuso klausimo išsprendimo, kuris turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai patikino, kad sprendimai juda teigiama kryptimi, tačiau komisijos nariai pabrėžė būtinybę turėti ir kitą planą, jeigu ES finansavimas ateityje nutrūktų. Todėl akcentuota būtinybė užtikrinti projekto tęstinumą po 2029 m. ir ieškoti mišraus – valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos – finansavimo modelio.

„Negalime kiekvieną kartą pradėti iš naujo – kai projektas baigiasi, paslauga žmonėms baigtis neturi“ – pabrėžė komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Diskusijų metu išryškėjo ir gilesnė problema – priklausomybių srityje trūksta vieningo koordinavimo. Skirtingos ministerijos ir institucijos renka atskirus duomenis, tačiau nėra bendro vaizdo, kiek žmonių Lietuvoje turi priklausomybių, kiek jų gauna gydymą, kiek – ilgalaikę reabilitaciją ir kokie realūs paslaugų poreikiai.

Posėdyje išryškinta rimta spraga dėl nepilnamečių priklausomybių reabilitacijos srityje, kurioje valstybės finansuojamų ilgalaikio modelio praktiškai nėra. Komisijos nariai paragino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją inicijuoti bendrą sprendimų paiešką, įtraukiant ir savivaldybes.

Posėdžio metu konstatuota, kad nors teisinis reintegracijos paslaugų reglamentavimas Lietuvoje jau yra patvirtintas – Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Reintegracijos paslaugų nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims teikimo tvarka, praktikoje šios paslaugos vis dar neveikia kaip nuosekli ir prieinama sistema. 

Reabilitaciją baigę asmenys dažnai paliekami be realaus palydėjimo – nėra užtikrinamas darbas įsidarbinant, atkuriant socialinius ryšius, sprendžiant būsto, finansinius ar teisinius klausimus. Dėl to reintegracija dažnai lieka formali, o pagalba fragmentuota ir priklausoma nuo pavienių projektų ar atskirų organizacijų iniciatyvų. Akcentuota, kad be veikiančios reintegracijos grandies kyla didelė atkryčio rizika, o deklaruojamas paslaugų tęstinumas realiai nėra užtikrinamas žmogaus gyvenamojoje aplinkoje.

Komisijos nariai sutarė, kad priklausomybių prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos sistema Lietuvoje turi būti stiprinama strategiškai: būtinas ilgalaikis finansavimas, stipresnė reintegracijos grandis, aiškus institucijų bendradarbiavimas ir neatidėliotini sprendimai vaikų ir jaunimo reabilitacijos srityje.

„Nors Lietuvoje yra sukurta gana plati priklausomų asmenų gydymo ir reabilitacijos teisinė bazė, reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas Lietuvoje reglamentuoja atskiri sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sričių teisės aktai, praktikoje paslaugos išlieka fragmentuotos, o aiškios, nuoseklios ir realiai veikiančios reintegracijos sistemos visos Lietuvos mastu nėra. Kalbant apie žalingai vartojančius ar jau priklausomus nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenis, reikia dirbti ne tik su asmeniu atskirai, o su visa šeima ir net aplinka. Priklausomybių problema Lietuvoje yra kompleksinė, reikalaujanti ne fragmentiškų sprendimų, o nuoseklios, tarpinstitucinės politikos. Priklausomybių prevencija ir reabilitacija negali būti tik projekto klausimas – tai valstybės atsakomybė už žmogaus sugrįžimą į gyvenimą. Projektui numatyta reintegracijos veikla, tačiau jos finansavimas sudaro santykinai nedidelę biudžeto dalį, būtent reintegracijos etape reikalingas didžiausias valstybės ir savivaldybių įsitraukimas“ – komentuodamas esamą situaciją akcentavo Komisijos pirmininkas prof. dr. S. Čaplinskas.

Daugiau informacijos:

Komisijos pirmininkas

Saulius Čaplinskas

Tel. (0 5) 209 6603 

Parengė

Seimo kanceliarijos Komisijų skyriaus patarėja 

Erika Mikalajūnienė

Tel. (0 5) 209 6815