G. Drukteinis dalyvauja Osle vykstančioje Šiaurės Tarybos plenarinėje sesijoje

2026 m. balandžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Balandžio 16–17 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvauja Šiaurės Tarybos plenarinėje sesijoje Osle “Ar Šiaurės šalys pasirengusios krizėms? Lankstus bendradarbiavimas ir laisvas judėjimas – Šiaurės šalių atsparumo pagrindas“. 

„Baltijos valstybių pasirengimas krizėms negali būti kuriamas atskirai ir izoliuotai. Jis turi vykti kartu su bendraminčiais sąjungininkais! Tai nuolatinis procesas, kurio metu kiekvieną dieną tenka išmokti vis naujų pamokų. Be to, jis yra stipriausias tada, kai dalijamės savo patirtimis. Baltijos ir Šiaurės šalys turi unikalią galimybę ir pareigą rodyti pavyzdį. Pasirūpinkime, kad susidūrę su naujais iššūkiais būtume pasirengę – visi kartu!” – sako G. Drukteinis.

Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija – yra strategiškai jautrus regionas NATO rytiniame flange. Nuo tada, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, regione padaugėjo hibridinių grėsmių, įskaitant kibernetines atakas, oro erdvės pažeidimus ir infrastruktūros riziką. Dėl to pasirengimas krizėms ir visuomenės atsparumo stiprinimas tapo pagrindiniu politikos prioritetu visose trijose šalyse. Baltijos valstybių pasirengimui krizėms svarbiausios sritys yra infrastruktūra, transportas, mobilumas, gynyba ir energetinė nepriklausomybė. Visose šiose srityse Baltijos valstybės jau daugelį metų bendradarbiauja, vykdydamos daugybę projektų, kuriems teikiama pirmenybė dėl jų svarbos pasirengimo srityje.

„Rail Baltica“ išlieka vienu iš strategiškai svarbiausių regioninių infrastruktūros projektų, skirtų sklandžiam žmonių ir prekių judėjimui per Baltijos valstybių sienas. Projektas jau perėjo iš planavimo etapo į aktyvios statybos etapą visose trijose Baltijos valstybėse. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tiesiami pagrindiniai geležinkelio ruožai, daugelyje pagrindinio maršruto atkarpų matoma apčiuopiama pažanga. Tačiau projektas susidūrė su reikšmingais iššūkiais, kurie lėtina tolesnį regiono fizinio junglumo stiprinimą. „Nepaisant vėlavimų, šis projektas yra esminis veiksnys pasirengimo krizėms prasme. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga savo infrastruktūros strategijoje akcentuoja karinio mobilumo stiprinimą, „Rail Baltica“ taip pat buvo pertvarkytas į karinio mobilumo koridorių. Tuo pačiu, reaguodamos į kylančias grėsmes ir norėdamos būti pasirengusios, Baltijos valstybės ėmė intensyviau plėtoti vadinamąją bendrą Baltijos gynybos erdvę. Ši koncepcija plėtojama derinant veiksmus planuojant gynybą, karinės infrastruktūros projektus ir papildomus nacionalinius pajėgumus. Pagrindinis šių pastangų elementas yra Baltijos valstybių gynybos linija – sausumos barjeras palei sieną su Rusija ir Baltarusija, kurio tikslas – užkirsti kelią priešo pajėgų judėjimui invazijos atveju“, – teigia Seimo narys G. Drukteinis.

Baltijos valstybių bendradarbiavimas per COVID-19 krizę buvo akivaizdus pavyzdys, kaip regioninis koordinavimas gali veiksmingai užtikrinti laisvą judėjimą nepaprastosios padėties metu. Nors pradžioje į pandemiją buvo daugiausia reaguojama nacionaliniu lygiu ir dėl to sutriko judėjimas pasienyje, šalys greitai pripažino, kad panaši epidemiologinė padėtis ir glaudus tarpusavio priklausomumas reikalauja labiau koordinuoto požiūrio. Šis suvokimas paskatino sukurti vadinamąjį „Baltijos burbulą“, kuris leido Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiams bei gyventojams, kurie laikėsi tam tikrų sveikatos reikalavimų, laisvai keliauti tarp šių trijų šalių be karantino apribojimų. Šis susitarimas buvo pirmasis tokio pobūdžio Europos Sąjungoje ir parodė aukštą pasitikėjimo lygį bei politikos suderinamumą. „Baltijos burbulas“ išsiskiria kaip puikus veiksmingo bendradarbiavimo pavyzdys, nes susitarimas leido suderinti visuomenės sveikatos aspektus su būtinybe išlaikyti ekonominę veiklą ir socialinius ryšius tarp valstybių. Derindamos savo politiką ir reguliariai keisdamosi informacija, trys šalys sugebėjo atkurti žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą kontroliuojamu ir saugiu būdu. Pačios vyriausybės šią iniciatyvą vertina kaip sėkmės pavyzdį ir ateities krizių valdymo modelį, iliustruojantį, kaip bendras sprendimų priėmimas ir abipusis pasitikėjimas gali padėti kaimyninėms valstybėms veiksmingiau reaguoti į bendrus iššūkius“, – sako Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas G. Drukteinis.

Parengė

Renata Godfrey

Seimo kanceliarijos Tarptautinių ryšių skyriaus patarėja

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje sekretorė

Tel. (0 5) 209 6224, mob. +370 620 75 095

El. p. [email protected]